Nuosprendis Elektrėnų simboliui
Iš tri­jų Lie­tu­vos elek­tri­nės ka­mi­nų, ku­rie ta­po be­si­ku­rian­čių Elek­trė­nų sim­bo­liu, liks tik vie­nas. Ki­tus du – 250 ir 150 me­trų – iki ki­tų me­tų pa­bai­gos ke­ti­na­ma iš­ar­dy­ti. To­kio aukš­čio ka­mi­nų de­mon­ta­vi­mo dar­bų Lie­tu­vo­je dar nė­ra bu­vę.

Buvusi didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė, Lietuvos energetikos sistemos pagrindinė jėgainė, veikia nuo 1962 metų. Būtų neteisinga sakyti, kad ji praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį iškilo Elektrėnuose. Priešingai, miestas buvo pastatytas elektrinei prižiūrėti.

Tačiau jau kurį laiką ši jėgainė yra užleidusi pagrindinės Lietuvos elektrinės pozicijas. Iš aštuonių senųjų jos blokų šiandien gali veikti tik du. Kiti dėl menko konkurencingumo ir sumažėjusio rezervų poreikio nebenaudojami dabartinėje elektros energijos rinkoje, todėl jau yra išardyti arba šiuo metu demontuojami.

Neturi perspektyvų

Ketverius metus visiškai nenaudojami ir du jėgainės kaminai. Elektrėnų kompleksą valdanti „Lietuvos energijos gamyba“ atliko tyrimus ir priėmė sprendimą du iš trijų kaminų išardyti, nes jie kelia vis didesnę grėsmę žmonių saugumui.

Pirmiausia ketinama imtis vidurinio – 250 metrų aukščio – kamino, kurio būklė blogiausia. Jis yra pažeistas prasidėjusios armatūros elektrocheminės korozijos, turi avarinio statinio požymių. Per šį kaminą buvo šalinami dabar demontuojamų penktojo ir šeštojo blokų išmetami dūmai. Jį išardyti planuojama iki 2019 metų pabaigos. Vėliau bus ardomas ir mažesnis – 150 m aukščio – kaminas, išleisdavęs dūmus iš 1–4 blokų. Šie jau visiškai yra demontuoti.

„Iš labai toli matomi kaminai dabartinių Elektrėnų apylinkių horizonto dalimi ir besikuriančio miesto simboliu tapo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo pastatyta Lietuvos elektrinė. Suprasdami, kaip tai svarbu kiekvienam elektrėniškiui, vertinome galimybę tuos kaminus išsaugoti atliekant jų kapitalinį remontą. Vis dėlto paaiškėjo, kad vieno remontas kainuotų per milijoną eurų. Be to, kaminų eksploataciją tai pratęstų tik laikinai, nes jų panaudojimo perspektyvų iš esmės nėra“, – komentavo situaciją bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė.

Kaminai – kiekvienam elektrėniškiui svarbus simbolis, tad buvo vertinama galimybė juos išsaugoti, bet paaiškėjo, kad vieno remontas kainuotų per milijoną eurų, o eksploataciją tai pratęstų tik laikinai.

Padėtis pasikeitė

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis teigė, jog tai, kas išardyta jėgainės viduje, niekam nesukėlė jokių emocijų, o dėl kaminų jaučiamas visuomenės susirūpinimas. „Dabar tie kaminai tapę simboliu. Tačiau kadaise jų nebuvo, čia tyvuliavo keli gražūs ežerai, vietoj kurių atsirado Elektrėnų marios. Gyvenimas keičiasi. Nemanau, kad būtų racionalu kaminus remontuoti ir laikyti vien kaip simbolius“, ‑ kalbėjo meras.

Kai bus baigti dviejų nenaudojamų kaminų demontavimo darbai, Elektrėnų apylinkių horizonte liks stovėti vienas 250 m aukščio kaminas, pro kurį šalinami septintojo ir aštuntojo rezervinės elektrinės blokų išmetami dūmai. Jo rekonstrukcija buvo atlikta 2014 metais. Septintasis ir aštuntasis blokai be papildomų reikšmingų investicijų dar gali veikti iki 2023-iųjų, kol nebeatitiks griežtėjančių taršos reikalavimų.