Nidos švyturys bus atviras lankytojams
Lie­tu­vos jū­ri­nių švy­tu­rių is­to­ri­jo­je ver­čia­mas nau­jas la­pas – Ne­rin­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­be taps Ni­dos ir Juo­dkran­tės švy­tu­riai. Pe­rim­ti šį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Ne­rin­gai ne­se­niai pa­siū­lė Lie­tu­vos trans­por­to sau­gos ad­mi­nis­tra­ci­ja (LTSA).

„Dar reikia sutvarkyti ne vieną formalumą, gauti savivaldybės tarybos pritarimą, išspręsti žemės nuosavybės klausimus. Labai džiaugiamės tokiu valstybinės įstaigos žingsniu. Mūsų švyturiai iki šiol visuomenei neprieinami. Jei viskas vyks sklandžiai, jau šią vasarą gyventojai, pusiasalio svečiai galės laisvai pakilti į Nidos švyturį ir pasigrožėti panorama. Bus rengiama ir ekspozicija. Dar daugiau – nebeprieštaraujama ir švytuoklinio švyturio spindulio sugrąžinimui“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Kuršių nerijos turizmo specialistai neabejoja, kad Nidos švyturio pritaikymas lankytojams bus naujas impulsas atvykti į pusiasalį ir pritrauks dar didesnius srautus žmonių.

Rado išeitį

Lietuvoje šiuo metu yra septyni švyturiai, bet pažintiniam turizmui atviri vos du, ir tie – neveikiantys: Ventės rago bei Uostadvario. Mariose esantis Pervalkos švyturys pasiekiamas tik vandens transportu. Ant jūros kranto kelią laivams rodo Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturiai, tačiau nė į vieną jų, kitaip negu daugelyje pasaulio jūrinių valstybių, lankytojai negali patekti.

„Lietuvos žinioms“ pasidomėjus, kodėl taip yra, buvo pirštu baksnojama į Saugios laivybos įstatymą, pagal kurį veikiantys švyturiai skirti tik navigacijai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikino, kad minėtame teisės akte neaptariamas švyturių lankymo klausimas, nereglamentuojama galimybė gauti pajamų už jų lankymą ar nuomą.

Darius Jasaitis: „Bus privalu atlikti ekspertizę dėl lankytojų saugumo užtikrinimo, įrengti apsaugos priemones ir kita.“ / Neringos miesto savivaldybės nuotrauka

Ilgus metus kalbėta, jog reikia keisti Saugios laivybos įstatymą, tačiau to nepadaryta. Todėl šiemet atsirado kitokia iniciatyva – perduoti švyturius ir jiems priklausančius statinius savivaldybėms.

Pirma tokį pasiūlymą iš LTSA gavo Neringos valdžia. „LTSA, siekdama efektyviai panaudoti po reorganizacijos nenaudojamą turtą, siūlo perduoti nekilnojamąjį turtą suinteresuotoms įstaigoms. Siekiant, kad švyturiai ne tik būtų atverti visuomenei, bet ir atliktų pagrindines savo funkcijas (navigaciniai įrenginiai), būtų pasirašoma sutartis tarp Neringos savivaldybės ir LTSA dėl tolesnio švyturiuose įrengtų navigacinių įrenginių naudojimo bei nuolatinio patekimo prie jų“, – toks LTSA direktoriaus Geniaus Lukošiaus pasirašytas raštas Neringos savivaldybės administraciją pasiekė šį mėnesį.

Uždegtų švytuoklę

Anot mero D. Jasaičio, dabar rengiami teisiniai dokumentai, Neringos miesto tarybos sprendimo projektas.

„Jei taryba sutiks perimti švyturius, bus parengtas Vyriausybės nutarimas ir savivaldybė taps jų šeimininke. Kartu su Nidos švyturiu valdytume ir prie jo esantį bei Urbo kopos apačioje stovintį namelį priešais švyturininko namą, kuris, deja, yra privatizuotas. Mes rūpintumės statiniais, jų pritaikymu turizmui ir garantuotume, kad būtų negadinama navigacinė įranga, nes švyturiai turės veikti. Specifinę techniką prižiūrėtų LTSA“, – aiškino jis.

Svarstoma, kad turistų įleidimu, edukacine veikla, ekspozicijomis galėtų rūpintis savivaldybės biudžetinė įstaiga Neringos muziejai.

„Vilniuje buvome susitikę su LTSA vadovybe, ji mums perdavė dar vieną džiugią žinią. Neprieštaraujama, kad vėl veiktų švytuoklinė lempa. Kaip žinote, ją išjungus kilo didžiulis vietos žmonių pasipiktinimas, nes švyturys neteko savo auros. Dabar bus vertinama, ar galima įjungti senąją lempą, ar teks ją keisti. Šiuo atveju nereikės net savivaldybės biudžeto pinigų, nes švytuoklinės lempos sugrąžinimą pasiryžę finansuoti tiek buriuotojai, tiek „Rotary“ klubas“, – teigė meras.

Neringai perėmus švyturius pirmiausia lankytojams būtų ruošiamas bokštas, esantis Nidoje. „Bus privalu atlikti ekspertizę dėl lankytojų saugumo užtikrinimo, įrengti apsaugos priemones ir kita“, – tvirtino D. Jasaitis.

Skatins turizmą

Tuo, kad visuomenei atvertas Nidos švyturys gali tapti vienu lankomiausių objektų visame pamaryje, neabejojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

„Susidomėjimas juo visada yra labai didelis. Prieš trejus metus Nidos švyturys vieną dieną buvo atvertas lankytojams, tad žmonės tiesiog plūdo. Galimybė patekti į bokšto vidų, nuo jo viršaus išvysti Nidos panoramą yra viena geidžiamiausių pramogų, kurios kol kas, deja, negalime pasiūlyti. Pasaulyje netrūksta entuziastų, kurie vien dėl švyturių keliauja į pasirinktas valstybes. Tad ir mes galime sulaukti naujų turistų srauto“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė „Agilos“ direktorė.

Esą Nidos švyturys yra vienas ryškiausių viso pusiasalio simbolių, todėl jį jau seniai reikėjo pritaikyti lankytojams. „Jei dar pavyktų grąžinti švytuoklinį spindulį, atgautume tą magiją, kurią skleidė švyturys. Dabar jis tik žybsi. Nebėra švytuoklės, kuri sukurdavo romantišką aplinką“, – tikino E. Lubickaitė.

Neringos muziejų vadovė dr. Lina Motuzienė „Lietuvos žinioms“ dar negalėjo pasakyti, ar švyturio lankytojams aptarnauti reikės papildomo etato. „Svarstysime. Pirmiausia taryba turi sutikti, kad tuos objektus perimtų Neringos savivaldybė. Žinoma, Nidos švyturys, jo istorija kelia didelį susidomėjimą. Galima įrengti puikią ekspoziciją, šviesti visuomenę“, – kalbėjo L. Motuzienė.

Įdomu tai, jog lankytojams gali būti prieinamas ne tik 1951–1953 metais pastatytas dabartinis Nidos švyturys, bet ir išlikęs pirmojo (statyto 1873–1874 metais) švyturio rūsys-žibalo sandėlys. Jame iki šiol yra autentiška kuro statinė, turinti metalinę lentelę su gamintojo 1879 metų įrašu.

Perspektyvus ir Juodkrantės švyturys

Knygą apie Lietuvos švyturių istoriją parašęs farologas Aidas Jurkštas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad LTSA sprendimas perduoti švyturius Neringai yra ilgai lauktas postūmis siekiant šiuos navigacinius objektus pritaikyti lankytojams.

„Valstybė tų švyturių neprižiūrėjo, jie nyko. Džiugu, kad statiniai pagaliau turės šeimininką, kuris bus suinteresuotas jų gera būkle. Žinoma, savivaldybės administracijos laukia nemenki iššūkiai, nes reikės sutvarkyti teisinę bazę ir dėl nuosavybės perėmimo, ir dėl lankytojų saugumo užtikrinimo. Deja, švyturiuose kartais nutinka nelaimingų atsitikimų, todėl, pavyzdžiui, Lenkijoje į bilieto kainą įtraukiamas ir gyvybės draudimas“, – aiškino jis.

Aukštų turistinių objektų Lietuvoje jau yra dešimtys (itin lankomi apžvalgos bokštai saugomose teritorijose), ir bent kol kas jokių incidentų ten neužfiksuota.

„Manyčiau, nereikėtų nurašyti ir Juodkrantės švyturio. Taip, jis nepritaikytas lankytojams, tačiau galima įrengti spiralės formos laiptus, viršuje – apžvalgos aikštelę, įvilkti tą švyturį į modernų „rūbą“ ir paversti apžvalgos bokštu. Nuo jo atsiverianti panorama tikrai užgniaužtų kvapą. Galima net paaukštinti regyklos bokštą keliais metrais, kad netrukdytų pušų viršūnės“, – svarstė švyturių entuziastas.

Anot A. Jurkšto, lenkai turi 10 lankytojams atvirų švyturių, tiek pat – estai, latviai – 6.