Nidos monstro laukia atgimimas
Po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ri­ni­mo su įvai­rio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis pro­ce­dū­rų Ne­rin­gos mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­ga­liau iš­da­vė lei­di­mą ka­pi­ta­liai su­re­mon­tuo­ti Ni­do­je, ant Kur­šių ma­rių kran­to, esan­tį ap­leis­tą jach­tų prie­plau­kos pa­sta­tą.

Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, šio objekto remontas ypač svarbus pažintinio turizmo plėtrai. „Ten bus įrengtas ir ilgai lauktas, labai reikalingas laivybos su Kaliningrado sritimi muitinės ir pasienio postas. Tuomet atsiras galimybė rengti pažintinius, pramoginius kruizus po Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį. Rusai irgi suinteresuoti vykdyti reguliarius reisus į Nidą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino meras.

2015-aisiais pastatą įsigijusios bendrovės „Fatalitas“ atstovai patikino, kad vasarą bus atliekami vidaus darbai, o rudenį tvarkomas fasadas. Atnaujintą objektą planuojama atidaryti kitų metų vasaros pradžioje.

Remontuos metus

Pačioje Nidos širdyje ant marių kranto stūksantis jachtų uostelio pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės. Architekto Alfredo Paulausko suprojektuotas statinys, iškilęs 1976 metais, vertinamas kaip modernistinės architektūros kūrinys. Jame išskiriamas medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų derinys.

Tačiau nidiškiai ir kurorto svečiai tik kraipo galvas svarstydami, kaip toks betoninis sovietmečio monstras galėjo būti pripažintas kultūros paveldo vertybe. 2470 kv. m ploto pastato sienos jau daug metų suskilinėjusios, fasadas – apgailėtinos būklės, tad objektas tik darko nuostabią Kuršmarių panoramą. „Išvalius Nidos jachtų uostelį ir padidinus laivų švartavimosi vietų skaičių sulaukiama vis daugiau mariomis keliaujančių svečių. Pastatą, kurį vietos žmonės vadina „Audronaša“, visi atplaukusieji tarsi vizitinę kurorto kortelę pamato pirmiausia. Jis tikrai daro gėdą. Pagaliau situacija pasikeis, nes verslininkams pavyko atlikti reikiamas procedūras ir mūsų merija galėjo išduoti statybos darbų leidimą. Uždegta žalia šviesa“, – pabrėžė D. Jasaitis.

UAB „Fatalitas“ vadovas Gytis Kūlokas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šiuo metu ieškoma darbų rangovo. „Vasarą kiek įmanoma estetiškiau aptversime teritoriją. Iki rudens bus atliekami vidaus remonto darbai, kad netrukdytume poilsiautojams. Paskui imsimės fasado. Pastatas – paveldosauginis, todėl privalėsime paisyti visų reikalavimų, kad nepasikeistų jo tūris ar išvaizda. Pirmame ir antrame aukštuose bus kavinė. Yra planų sklype aplink pastatą įrengti patogias vietas poilsiautojams atsisėsti, pasigrožėti mariomis, paskaityti knygą, išgerti kavos. Juk dabar ten visur betonas“, – pasakojo G. Kūlokas.

Paklaustas apie bendrovės planuojamas investicijas į „Audronašos“ tvarkymą, verslininkas tikslios sumos negalėjo įvardyti. „Lėšų suma gali siekti nuo 0,5 mln. iki 1 mln. eurų“, – spėjo jis.

Darius Jasaitis: „Ten bus įrengtas ir ilgai lauktas, labai reikalingas laivybos su Kaliningrado sritimi muitinės ir pasienio postas."

Nauji maršrutai

Nidos jachtų prieplaukos pastatas tiesiogiai susijęs su laisvos laivybos klausimu, ir jis kol kas nejuda iš mirties taško. Būtent Lietuva stabdo susitarimo su Rusija įgyvendinimą, nes neįrengia patikros punkto. Daugiau kaip 12 žmonių plukdantys laivai iki šiol negali kirsti kaimynės šalies sienos, nors pagal dvišalę sutartį teisinės prielaidos tam sudarytos nuo 2009 metų. „Planai nesikeičia: dalis patalpų bus skirta pasienio ir muitinės patikros postui“, – patvirtino G. Kūlokas.

Pasak D. Jasaičio, tokiu atveju atsirastų naujų vandens maršrutų. Pavyzdžiui, iš Nidos į Rybačio kaimą (Rasytę) galėtų plaukioti laivai, kuriuose telpa iki 50 žmonių. „Dabar negali, nes Nidoje nėra stacionaraus patikros posto, o rusai Rybačio kaime jį turi. Plaukti mariomis į Rusiją leidžiama, tačiau tik tais laivais, kuriuose telpa ribotas skaičius keleivių. Turistiniams kruizams rengti nėra galimybių. Teko kalbėtis ir su rusų verslininkais – jie turi ne vieną laivą, kuriame telpa iki 50 žmonių, tad mielai plukdytų turistus į Nidą“, – kalbėjo politikas.

Meras pridūrė, kad norint iki 12 keleivių laiveliu plukdyti į Rusiją, reikia apie tai prieš tris paras pranešti kaimynams. Ir pakartotinai – prieš parą. „Taip yra todėl, kad Rybačio patikros poste pasieniečiai ir muitininkai dirba ne nuolat. Rusai yra minėję, jog išplėtojus kruizinę laivybą pasieniečiai ir muitininkai galėtų nuolat budėti Rybačio kaimo poste. Tada būtų kur kas patogiau planuoti kruizus“, – dėstė D. Jasaitis.

Anot jo, lietuvius kelionė pramoginiu laivu į rusiškąją Kuršmarių dalį gali vilioti dėl dar neregėtų vaizdų. „Jie turi baltųjų kopų masyvus – daug didesnius ir įspūdingesnius nei Lietuva. Todėl, manau, tokius kruizus mielai rengtų ir mūsų, ir kaimynų verslininkai“, – svarstė Neringos meras.