Nidos centre – naujas paplūdimys
Jau šią va­sa­rą į Ni­dą at­vy­kę poil­siau­to­jai tu­rės ga­li­my­bę iš­si­mau­dy­ti ne tik jū­ro­je, bet ir Kur­šių ma­rio­se: Par­ni­džio įlan­ko­je bus įreng­tas ofi­cia­lus plia­žas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija „Lietuvos žinias“ informavo, kad į pietus nuo sporto mokyklos, tarp dviejų molų esančioje pakrantėje jau valomas lagūnos dugnas. „Klaipėdos universitetas (KU) kartu su KNNP direkcija pradėjo vykdyti projektą, kurio tikslas – sukurti švarią maudyklą pačioje Nidoje. Planuojame naudoti novatoriškas technologijas. Specialiu tinklu tarp dviejų moliukų bus atitvertas vandens plotas ir įkurdinti vandenį valantys – azotą ir fosforą iš jo pasisavinantys augalai. To dar nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų regione“, – „Lietuvos žinioms“ patikino KNNP direktorė Aušra Feser. Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis džiaugėsi tokia iniciatyva ir tikino, kad naujasis pliažas neabejotinai bus itin populiarus, mat marių vanduo greičiau įšyla, tad norint atsigaivinti nereikia eiti apie 2 km prie Baltijos.

Valė dugną

Neringos turizmo specialistai yra ne kartą pabrėžę, kad civilizuoto pliažo įkūrimas ant Kuršių marių kranto gerokai pailgintų sezoną. Poilsiautojai itin mėgsta maudytis, bet jūros vanduo įšyla labai lėtai. Maudynes Kuršių mariose galima pradėti jau gegužės pabaigoje. Į pietus nuo sporto mokyklos, Parnidžio įlankoje, apie 200 metrų ilgio paplūdimys numatytas ir Neringos savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose.

Pusiasalio gyventojai iki šiol prisimena, kad tame pamario ruože prieš keletą dešimtmečių būta paplūdimio. „Ten būdavo „varlinukas“, kuriame turkšdavosi vaikai arba maudynių išsiilgę suaugusieji. Tiesa, anuomet dar nebuvo pastatyti molai, reikalingi sporto mokyklai, jachtklubui. Įrengus prižiūrimą, švarų paplūdimį, manau, jis vėl būtų populiarus. Juk jūroje maudynių sezonas prasideda palyginti vėlai, o seklių marių vanduo būna šiltas ir vėlyvą pavasarį. Be to, ne visi nueina tuos du kilometrus iki jūros. Šeimoms su mažais vaikais, senjorams pačiame Nidos centre esantis pliažas būtų tikra poilsio oazė“, – įsitikinusi A. Feser. Anot jos, šiemet idėja atgaivinti pamario pliažą Nidoje turėtų tapti kūnu.

„Šią savaitę valome marių dugną iki 1,5 metro gylio plote tarp dviejų molų Parnidžio įlankoje. Ko tiki neradome... Ir senų inkarų, ir padangų, ir butelių, ir kitokių šiukšlių. Būtina sukurti saugia aplinką žmonėms. O kitą savaitę jau statysime specialias hidrotechnines konstrukcijas“, – teigė KNNP vadovė.

Anot Neringos vicemero N. Lendraičio, Kuršių nerija yra vertinga ne tik dėl gamtinių, kultūros paveldo vertybių, bet ir rekreaciniu aspektu. „Daug kas pas mus atvažiuoja tiesiog pailsėti. Labai seniai ant marių kranto, Parnidžio įlankoje, veikė paplūdimys, buvo pastatytos persirengimo kabinos, ir žmonės itin noriai naudojosi galimybe išsimaudyti Kuršių mariose. Svarbu ir tai, kad KU mokslininkai bei KNNP atliko sveikatinimo, kurortinių resursų galimybių studiją. Joje buvo akcentuota, kad būtina atkurti paplūdimį prie marių. Juk ir vandens kokybė ten gera, ji atitinka normas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Tiesa, šiuo metu pamaryje, Neringoje, – apstu išneršusių ir žuvusių žuvų, tačiau šis reiškinys – ne ilgalaikis ir kasmetinis. Išvalius pakrantę, pašalinus gaišenas, ji vėl būna palyginti švari.

Valys vandenį

Pagrindinė priežastis, kodėl Parnidžio įlankoje iki šiol niekas nesimaudo, juolab nėra oficialaus pliažo, – atgrasus Kuršių marių vanduo. Jis dažnai žydi, vandenyje gausu organinių dalelių, dumblių. Todėl mokslininkai nutarė pasinaudoti pasauline praktika, taikoma įvairiose su vandenų eutrofizacija susiduriančiose šalyse, ir į pagalbą pasitelkti biotechnologijas.

Anot KU profesoriaus dr. Artūro Razinkovo-Baziuko, Nidoje ketinama specialiu tinklu atitverti marių plotą tarp dviejų moliukų. „Didžiausią įtaką marių užterštumui daro vandenyje esantys azoto ir fosforo junginiai. Būtent šios cheminės medžiagos, jų perteklius lemia labai gausią dumblių, kitų mikroorganizmų populiaciją, todėl vanduo tampa netinkamas maudytis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo mokslininkas.

Kitą savaitę tarp dviejų molų po vandeniu bus nutiestas specialus tinklas, kurio viršutinėje dalyje pritvirtinti eutrofikacijos procesus stabdantys augalai.

A. Feser teigimu, kitą savaitę tarp dviejų molų po vandeniu bus nutiestas specialus tinklas, kurio viršutinėje dalyje pritvirtinti eutrofikacijos procesus stabdantys augalai. „Karklai ir nendrės, kurie šaknimis iš vandens absorbuoja azotą, yra tarsi gyvieji vandens valymo įrenginiai. Bus suformuota savotiška lagūna: ir žmonės galės maudytis, ir ekologinis eksperimentas bus atliekamas. Rudenį konstrukcija su augalais bus išimta, analizuojami duomenys. Metodika, kurią taikysime, naudojama daugelyje pasaulio šalių“, – pasakojo KNNP vadovė.

Aplinkosaugos eksperimentas bus vykdomas ne tik Nidoje, bet ir Juodkrantės šiaurinėje dalyje. Ten, pasitelkiant panašią biotechnologinę metodiką, bus bandoma stabdyti krantų eroziją. Trejų metų projektui Nidoje ir Juodkrantėje iš Pietų Baltijos programos Lietuvai skirta apie 100 tūkst. eurų.