Merijų abejones sklaido centrinė valdžia
Tau­ra­gės ra­jo­no ta­ry­ba su­abe­jo­jo, ar esant da­bar­ti­nei geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai ga­li­ma plė­to­ti kai­my­nys­tės pro­jek­tus su Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties sa­vi­val­dy­bė­mis. Esą tai ga­li pa­kenk­ti mū­sų ša­lies in­te­re­sams.

Tiek Vidaus reikalų ministerija (VRM), tiek politikai nieko bloga čia neįžvelgia, nes tie projektai finansuojami iš Europos Sąjungos (ES) Bendradarbiavimo per sieną programos. Vis dėlto plėtojant glaudžius kaimynų ryšius būtina nepamiršti atsargumo, kad bendradarbiavimu nebūtų manipuliuojama politiniais tikslais.

Sigitas Mičiulis: „Dalyvausime kaimynystės programoje, nes ne savivaldybės kuria didžiąją politiką.“

Sprendė du kartus

Tik iš antro karto, kai sulaukė VRM išaiškinimo, Tauragės rajono taryba apsisprendė pritarti dviem partnerystės su Rusijos Kaliningrado srities savivaldybėmis projektams. Anot rajono mero Sigito Mičiulio, tarti savo žodį dėl šių projektų likimo vietos politikams siūlyta dar kovo pabaigoje, tačiau dauguma savivaldybės tarybos narių nutarė kreiptis į VRM, Užsienio reikalų ministeriją ir Valstybės saugumo departamentą, kad šie išaiškintų, ar galima dalyvauti tokiuose projektuose, esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai santykiai su Rusija yra įtempti, ir ar tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Dėl to, ar Tauragei reikia dalyvauti kaimynystės programoje, abejonių kilo rajono tarybos valdančiosios koalicijos narei Ivetai Skurvydienei. Jos iniciatyva abu sprendimo projektai buvo išbraukti iš kovo pabaigoje vykusio posėdžio darbotvarkės. „Daugiausia abejonių man sukėlė siekis bendradarbiauti sveiko gyvenimo būdo skatinimo srityje, nes Lietuvos ir Rusijos sveikatos sistemos yra visiškai skirtingos, neturi sąlyčio taškų, tad nėra jokių bendradarbiavimo galimybių. Keista, kaip būtų galima dalytis patirtimi“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino I. Skurvydienė.

Meras S. Mičiulis teigė, kad sulaukė paaiškinimo iš Bendradarbiavimo per sieną programą Lietuvoje kuruojančios VRM, todėl balandžio pradžioje sušauktame tarybos posėdyje abejonių jau nekilo. „Dalyvausime kaimynystės programoje, nes ne savivaldybės kuria didžiąją politiką, ir pasienio savivaldybės joje nedalyvauja“, – pažymėjo jis.

Milijono investicija

Tauragės rajono savivaldybė kartu su Rusijos Kaliningrado srities savivaldybėmis ketina dalyvauti dviejuose projektuose – „Istorinių vandens turizmo maršrutų plėtra miestuose partneriuose: Gvardeiske ir Tauragėje“ ir „Sveiko gyvenimo būdo populiarinimas Tauragės rajono ir Sovetsko miesto savivaldybėse“. Bendra šių projektų vertė Tauragės rajone – beveik 1 mln. eurų.

Tauragėje ir Gvardeiske siekiama investuoti į vandens turizmo infrastruktūrą. Tauragės rajone būtų įrengtos poilsiavietės Balskuose ir Ringiuose. Maksimali Tauragės rajono savivaldybės administracijai tenkanti projekto vertė – apie 330 tūkst. eurų. 90 proc. jų būtų skirta iš 2014–2020 metų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos.

Pagal kitą ES finansuojamą projektą, bendradarbiaujant su Sovetsko savivaldybe, ketinama toliau tvarkyti parką prie Zumpės tvenkinio Tauragės miesto Žalgirių mikrorajone. Beveik 9 ha teritoriją ketinama paversti moderniu „Kartų“ parku. Pirmajam šio projekto etapui įgyvendinti lėšų jau gauta iš ES struktūrinių fondų, o iš Bendradarbiavimo per sieną programos norima finansavimo tolesniems darbams, jie kainuotų apie 650 tūkst. eurų. Planuojama ne tik sutvarkyti kraštovaizdį, bet ir įrengti lauko treniruoklius, organizuoti sveikatos edukacijos užsiėmimus.

Baimės akys didelės

Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad esama geopolitinė situacija neužkerta kelio savivaldybėms dalyvauti Bendradarbiavimo per sieną programoje, nes ja skatinama tvari pasienio regionų plėtra, siekiant mažinti ekonominius, gyvenimo kokybės skirtumus, ieškant būdų įveikti bendrus iššūkius. Prioritetai teikiami žmogaus teisių ir teisingumo, švietimo ir jaunimo įdarbinimo, smulkiojo verslo skatinimo, efektyvaus gamtos išteklių valdymo, transporto ir kitoms sritims.

Sigitas Mičiulis: „Dalyvausime kaimynystės programoje, nes ne savivaldybės kuria didžiąją politiką."

„Finansuodama šias priemones Europos Komisija siekia glaudesnių ryšių tarp ES ir jos kaimynių, politinių ir ekonominių reformų. Programose dalyvauja bent viena ES narė ir šalis partnerė, turinčios bendrą sieną, istorinių, kultūrinių, ekonominių sąsajų“, – aiškino K. Vaitkevičius. Jis pažymėjo, kad tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities kaip tik yra daug sąsajų.

Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos teritorija apima Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritis bei Rusijos Kaliningrado sritį. Programai įgyvendinti numatyta skirti daugiau kaip 17 mln. eurų ES paramos lėšų. Taip pat papildomai programos biudžete numatyta 8,5 mln. eurų Rusijos lėšų, skirtų projektams Kaliningrado srityje.

Nepamiršti atsargumo

VRM neprieštaraujant, kad mūsų šalies savivaldybės megztų ryšius su Kaliningrado srities savivaldybėmis, politikai ragina nepamiršti ir budrumo. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis įsitikinęs, kad nieko bloga, jei savivaldos lygmeniu palaikomi ryšiai su Kaliningrado srities savivalda. „ES palaiko tokį bendradarbiavimą, jeigu jis neperžengia programų ribų, bet Rusija yra Rusija, visada reikia turėti tai galvoje“, – tikino E. Vareikis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas bendradarbiavimą su Kaliningrado srities merijomis labiau įsivaizduoja tik sprendžiant neišvengiamus ir būtinus reikalus – judėjimo per sieną, švietimo lietuvių kalba problemas. „Ekskursijos į šį kraštą gali palaukti geresnių laikų, kai Rusija nustos agresyviai elgtis suverenių valstybių atžvilgiu ir joms grasinti“, – pažymėjo jis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog svarbiausia, kad iš Lietuvos ir Kaliningrado srities savivaldybių bendradarbiavimo nebūtų daroma politika. „Visada reikia įvertinti, kokia yra bendradarbiavimo forma. Buvo atvejų, kai bendradarbiavimo dalimi tapdavo gėlių padėjimas prie paminklų sovietiniams veikėjams, sovietinei kariuomenei. Tokių bendradarbiavimo formų reikėtų vengti. Tačiau nėra blogai, kai pasinaudojant ES programos lėšomis yra tvarkomi infrastruktūros objektai, plėtojamas turizmas“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, į kaimyninę šalį vykstantys savivaldybių atstovai privalo būti atsargūs – neturi leisti, kad jais būtų manipuliuojama. Neturėtų nutikti taip, kad keliaujantys į kelių dienų ekskursijas kaimyninėje šalyje vaikai patektų į sukarintas vasaros stovyklas. „Vykstantieji į Kaliningrado sritį visada turėtų būti informuojami apie galimas keblias situacijas“, – pabrėžė A. Ažubalis.