Merijos – prieš prievartinę tinklų plėtrą
Me­ri­jos pies­tu sto­ja prieš su­ma­ny­mą įsta­ty­mu įpa­rei­go­ti joms pa­val­džius van­dens tie­kė­jus sa­vo lė­šo­mis van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo tink­lus ties­ti ir pri­va­čiuo­se skly­puo­se iki pat pri­va­čių sta­ti­nių.

Savivaldybių atstovai tikina, jog dėl to gali keliskart išaugti vandens ir nuotekų tvarkymo kainos, o kai kurios vandens tiekimo įmonės atsidurtų ties bankroto riba. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus inicijavusi Aplinkos ministerija aiškina, kad jie būtų labai naudingi gyventojams, besijungiantiems prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų.

Ričardas Malinauskas: „Jei norime, kad vandens kaina augtų keliskart, tuomet galima imtis tokių neatsakingų, sunkiai suprantamų veiksmų.“

Nori, kad būtų geriau

Vyriausybė jau yra pritarusi Aplinkos ministerijos parengtiems minėto įstatymo pakeitimams. Jais siūloma nurodyti vandentvarkos įmonėms įrengti ir eksploatuoti karšto vandens skaitiklius daugiabučių namų butuose, organizuoti viso šalto vandens karštam vandeniui ruošti, nepriklausomai nuo to, kas jį gamina, apskaitą, kontrolę ir pinigų už jį surinkimą. Taip pat norima įtvirtinti vandens tiekėjo pareigas aglomeracijose nutiesti tinklus privačiuose sklypuose iki privačių pastatų ir kitų statinių.

„Pagal įstatymo projektą vandens tiekėjas privalo aglomeracijų gyventojams, netinkamai tvarkantiems nuotekas, jų valdomoje žemėje įrengti infrastruktūrą iki būsto ribos, turint raštišką žemės savininko sutikimą. Su infrastruktūros įrengimu susijusias išlaidas apmoka vandens tiekėjas. Svarbu ir tai, kad infrastruktūros vamzdžių tiesimo ir prijungimo sąnaudos neįtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Jeigu gyventojas nesuteiks vandens tiekėjui leidimo įrengti infrastruktūrą, jis privalės tai padaryti savo lėšomis per 9 mėnesius. Įstatymo projekte už leidimo nesuteikimą numatyta administracinė atsakomybė. Gyventojai, nesudarę sąlygų prijungti jų namus prie tinklų, iš pradžių bus įspėjami. Už pakartotinį nusižengimą numatyta bauda nuo 70 iki 100 eurų.

Alinos Ožič nuotrauka

Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtinama pareiga savivaldybėms pakeisti infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Aglomeracija – tai miestų teritorija, kurioje turi veikti tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Nutolta nuo realybės

Aplinkos ministerijos parengtas pataisas aptarusi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba nutarė kategoriškai joms nepritarti.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, ministerijos sumanymo įgyvendinimas skaudžiai gultų ant vandens vartotojų pečių. „Jei norime, kad vandens kaina augtų keliskart, jei norime, kad vandens tiekimo įmonės prieitų prie bankroto, tuomet galima imtis tokių neatsakingų, sunkiai suprantamų veiksmų“, – kalbėjo jis.

Anot R. Malinausko, artimiausiu metu LSA ketina pateikti savo poziciją tiek Seimui, kuris netrukus ketina svarstyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, tiek Vyriausybei ir tikisi, kad jos išvada dėl projekto bus peržiūrėta. „Viliamės, kad Vyriausybė atsižvelgs į mūsų nuomonę ir pakeis savo poziciją, nes gali būti, kad priimant sprendimą mūsų nuomonė buvo ignoruojama“, – dėstė R. Malinauskas.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius „Lietuvos žinioms“ sakė Aplinkos ministerijos parengtas pataisas galintis vertinti tik kaip prieš rinkimus duotų pažadų išraišką – norą pasirodyti rinkėjams ir jiems įtikti. „Taip, yra kategorija žmonių, kurie iš tikrųjų neturi pinigų tinklams į savo būstą atvesti ir kuriems reikia padėti. Tačiau yra ir tokių, kurie, išgirdę apie ketinimus vandens tiekimo įmonių sąskaita įrengti įvadus, sąmoningai laukia, kol jiems tai bus padaryta nemokamai. Iš kokių lėšų vandens tiekimo įmonės tai turi daryti, jei neturi pinigų?“ – retoriškai klausė jis. B. Miežutavičius tikino, kad ne vienai įmonei tokie įstatymo pakeitimai gali būti pražūtingi.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Be to, anot jo, Aplinkos ministerijos pasiūlymo įgyvendinimas būtų socialiai neteisingas, nes būtų nuskriausti tie gyventojai, kurie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas įsirengė už savo pinigus. Todėl esą reikėtų numatyti išlaidų kompensavimo mechanizmą.

Gresia sankcijos

Parengtos įstatymo pataisos turėtų padėti tinkamai įgyvendinti Miestų nuotekų direktyvą ir panaikinti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Kaip pagrindinis pažeidimas nurodoma tai, jog Lietuva neužtikrino, kad 58 aglomeracijose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos ir kitose – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. 2016 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 81,26 proc. Lietuvos gyventojų, 73,67 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. 2007–2013 metų laikotarpiu Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti Lietuva, pasitelkusi Europos Sąjungos paramą, investavo apie 1 mlrd. eurų.

Bronius Miežutavičius: „Iš kokių lėšų vandens tiekimo įmonės turėtų tai daryti? Ne vienai įmonei tokie įstatymo pakeitimai gali būti pražūtingi.“

Anot savivaldybių atstovų, prijungti kone visus gyventojus prie centralizuotų tinklų trukdo tai, kad kai kurie gyvenamieji namai, ypač kaimiškosiose vietovėse ir nutolusiose toliau nuo miestų, jau stovi tušti – gyventojų juose nebelikę. Kiti yra išnuomoti, o nuomininkai niekada nesutiks investuoti į savininkų turtą. Be to, planuojant vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtrą, žvelgta į ateitį – tinklai nutiesti ten, kur buvo numatyta individualių namų kvartalų plėtra. Tačiau statybos arba dar tebevyksta, arba apskritai nepradėtos.