Merai nori daugiau pinigų
Me­ri­jos krei­pė­si į ša­lies val­džią su pra­šy­mu ki­tą­met ne­ma­žin­ti joms ski­ria­mo fi­nan­sa­vi­mo be­veik 160 mln. eu­rų (mat tiek ma­žiau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių sa­vi­val­dy­bės ga­li su­rink­ti bū­tent dėl cen­tri­nės val­džios pri­im­tų spren­di­mų) ir kom­pen­suo­ti pra­ras­tas lė­šas.

Tačiau Finansų ministerija kol kas nemato priežasčių, kodėl galėtų prireikti tokių kompensacijų. Ministerijos pozicijai pritaria ir kai kurie Seimo politikai.

Norėtų prisiimti mažiau naštos

50 savivaldybių merai Lietuvos savivaldybių asociacijos ( LSA) tarybos posėdyje nutarė kreiptis į šalies valdžią, kad padidinusi neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) valstybė suteiktų merijoms kompensaciją dėl netektų Gyventojų pajamų mokesčio (GMP) pajamų. Skaičiuojama, kad kitais metais dėl tos pačios priežasties sumažės net 48 šalies savivaldybių numatomos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Savivaldos vadovų nuomone, dėl prarastų pajamų, prarasta suma turėtų būti paskirstoma ne vienodai (po 50 proc. valstybės biudžetui ir tiek pat – savivaldybių), o kitokia proporcija: 80 proc. turėtų tekti valstybės biudžetui ir 20 proc. – savivaldybių biudžetams.

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, – pabrėžė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

LSA viceprezidentas, Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad savivaldybėms GPM yra pagrindinis lėšų šaltinis, iš kurio jos privalo išgyventi, tačiau praradimų dydis kiekvienoje merijoje gali būti labai skirtingas – nuo kelių tūkstančių eurų iki dešimčių ar šimtų tūkstančių. „Savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybės biudžete kažkodėl lieka apie 17 proc. pajamų, visos kitos skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Beje, tokių funkcijų nuolat daugėja, tik finansavimo joms nedažnai sulaukiame“, – sakė jis.

Skaičiuoja milijonais

LSA direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais ekonomistas Rimantas Čapas yra apskaičiavęs, kad savivaldybių biudžetai 2019 metais neteks 160 mln. eurų numatomų GPM pajamų, tiek pat ir valstybės biudžetas. Taip nutiks dėl to, kad Seimas būsimiems trejiems metams patvirtino didesnį NPD: nuo 2019 metų jis bus 300 eurų, nuo 2020-ųjų – 400 eurų, o nuo 2021 metų – 500 eurų. Jis bus taikomas su darbo santykiais susijusioms mėnesio pajamoms, neviršijančioms 2 vidutinių darbo užmokesčių. Be to, nuo kitų metų Seimas nuo 21 iki 20 proc. sumažino Vyriausybės siūlytą GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

R. Čapo skaičiavimais, atliktais remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais savivaldybių biudžetai neteks daugiau nei 237,25 mln. eurų GPM pajamų. O per trejų metų laikotarpį (2019–2021 metus), kai įsigalios Seimo šiemet patvirtintas NPD, savivaldybės praras daugiau kaip 716,6 mln. eurų. 2019–2023 metais, kai baigsis 2014–2020 metų Europos Sąjungos projektų finansinis laikotarpis, savivaldybės neteks daugiau nei 1,355 mlrd. eurų numatomų GPM pajamų. Ekonomisto nuomone, tai galima vertinti kaip „gudriai įteisintą“ pajamų atėmimą iš savivaldybių valstybės biudžeto naudai.

Darius Sadeckas: "Pasiūlymas didinti savivaldybėms kompensuojamąją dalį reiškia, kad tokia pinigų suma turėtų būti sumažinti asignavimai socialiai jautrioms valstybės sritims."

Seimo prerogatyva

Finansų viceministras Darius Sadeckas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pagal galiojantį Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą dalį GPM kompensavus savivaldybėms (2019 metais joms numatyta kompensuoti 88,8 mln. eurų), tiek valstybės biudžetas, tiek savivaldybių biudžetai dėl pajamų iš GPM netekimo turėtų dalytis vienodai.

Tiesa, D. Sadeckas patvirtino, kad LSA yra pateikusi Seimui pasiūlymą didinti kompensuojamą sumą. Merų pasiūlymas iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų 93,6 mln. eurų. „Bet koks pasiūlymas keisti įstatymų nuostatas ir didinti savivaldybėms kompensuojamąją dalį reiškia, kad tokia pinigų suma mažėtų valstybės biudžeto pajamos, todėl atitinkamai turėtų būti sumažinti iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai socialiai jautrioms valstybės sritims, struktūrinėms reformoms įgyvendinti“, – pabrėžė viceministras.

Kęstutis Vaitukaitis: „Savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybės biudžete kažkodėl lieka apie 17 proc. pajamų, visos kitos skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, o jų nuolat daugėja.“

Priežasčių nemato

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas tikino, jog kiekvieną rudenį, prieš Seime tvirtinant valstybės biudžetą, kiekviena iš jo išlaikoma šalies institucija (taip pat ir savivaldybės) siekia, kad joms būtų skirtas kuo didesnis finansavimas. Taip buvo tiek valdant dešiniosioms, tiek kairiosioms, tiek kitokioms partijoms. „Visi skundžiasi, kad gali būti nuskriausti, kad yra didelė rizika nesurinkti planuojamų pajamų“, – ironizavo K. Glaveckas.

Pasak parlamentaro, persvarstyti GPM paskirstymą valstybės ir savivaldybių biudžetams vertėtų tik tuomet, kai jau bus aišku, kad iš tikrųjų tiek mokesčių, kiek turi būti surinkta, nesulaukiama. Juk kol kas planuojama, kad savivaldybių pajamos ateinančiais metais išaugs beveik 40 mln. eurų. Todėl egzistuoja nebent rizika nesurinkti reikiamos GPM sumos. Kitokių realių priežasčių jis teigė nematantis. Be to, anot K. Glavecko, būtų sudėtinga iš anksto keisti proporciją ir dėl to, kad jau suskaičiuoti būsimų metų balansai, numatyti ir suskaičiuoti ateinančių metų ištekliai.