Mėmelburgo Didysis bokštas skinasi kelią
Šį mė­ne­sį Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­ja skelbs vie­šą Klai­pė­dos pi­lies Di­džio­jo bokš­to at­sta­ty­mo tech­ni­nio pro­jek­to ren­gi­mo kon­kur­są.

Postūmį tam suteikė ne tik miesto valdžios politinė valia, bet ir neseniai surengta gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog dauguma klaipėdiečių norėtų, kad toks objektas būtų atkurtas.

Prie 1,5 mln. eurų galinčio kainuoti bokšto atkūrimo, pirkdami vardines plytas, galės prisidėti visi norintieji.

„Siekiame, kad pirmasis vizualiai patrauklus buvusios Mėmelburgo pilies akcentas iškiltų iki 2022 metų, kai Klaipėda minės miesto įkūrimo 770-ąsias metines. Skelbsime techninio projekto rengimo konkursą. Yra apskaičiuota, kad atkurti 47 metrų aukščio Didįjį bokštą gali kainuoti apie 1,5 mln. eurų. Dėl lėšų skyrimo turės apsispręsti jau kitos kadencijos miesto taryba. Objektas būtų statomas dviem etapais, prie šio proceso, pirkdami vardines plytas, galėtų prisidėti visi norintieji“, – „Lietuvos žinioms“ sakė merijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Kai kurių miesto politikų nuomone, investuoti didžiulę sumą į bokšto atkūrimą dar ankstoka, esą pirma reikėtų rekonstruoti piliavietės struktūras.

Klaipėdos merijos nuotrauka

Sena idėja

Svarbus politinis sprendimas dėl Didžiojo bokšto atstatymo galimybių žengtas šių metų pavasarį, kai tokiems užmojams pritarė uostamiesčio tarybos kolegija. Prieš pradėdami vykdyti tolesnes biurokratines procedūras, politikai nusprendė sužinoti gyventojų nuomonę.

Praėjusį mėnesį buvo paskelbta jų apklausa. Nuomonę pareiškė beveik 1 800 žmonių. 91 proc. respondentų pasisakė už Didžiojo bokšto atstatymą.

„Yra parengta ir techninė užduotis, tad dabar vyks techninio projekto parengimo etapas. Kitais metais, gavę pasiūlymus, ekspertai parinks geriausią variantą. Jei būtų gautas finansavimas, 2020-aisiais būtų įgyvendinamas pirmasis bokšto atkūrimo etapas, 2021 metais – antrasis“, – teigė R. Zulcas.

14 aukštų namui prilygstančio bokšto tūriams atkurti planuojama panaudoti šiuolaikines metalo konstrukcijas. Iš išorės statinys atrodytų panašiai kaip ir senovėje – raudonų plytų.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas yra minėjęs, jog metalinių konstrukcijų, tūrių atkūrimo projekto skaičiuojamoji vertė – apie 700 tūkst. eurų.

„Tiek pat gali kainuoti ir išorės darbai, bokšto apmūrijimas. Norime, kad prie to galėtų prisidėti visuomenė. Inicijuosime akciją, kurios metu bus galima pirkti plytas ir taip prisidėti prie bokšto atkūrimo asmeniškai. Žinoma, nebus taip, kad nesurinkę rėmėjų pinigų objekto neatstatytume. Viskas priklausys nuo to, kiek lėšų gausime iš žmonių, o trūkstamą dalį skirsime iš miesto biudžeto. Bokštas iškils“, – kalbėjo jis. Preliminariai bokšte planuojama įrengti ne tik muziejines patalpas, bet ir apžvalgos aikštelę su kavine.

„Pasiūlymų, kaip panaudoti bokštą, yra įvairiausių. Pavyzdžiui, galima jį paversti reprezentacine Klaipėdos mero erdve, kur jis priimtų aukščiausio rango svečius. Savivaldybės idėją atstatyti Didįjį bokštą vertinu teigiamai, ji nesikerta su viso pilies komplekso, gynybinių struktūrų atkūrimo darbais“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys.

Bokšto atkūrimui pritarė ir ne vienus metus piliavietės teritoriją tyrinėjęs Klaipėdos universiteto akademikas, archeologas Vladas Žulkus.

„Tai – sena, daug metų puoselėjama idėja. Nemanau, kad būtų prasminga tą bokštą statyti taip, kaip buvo daroma prieš kelis šimtmečius, nes tai vis vien būtų butaforija, be to, itin brangiai kainuojanti. Sprendimas suformuoti metalinį karkasą ir iš išorės ji apmūryti autentiškų plytų kopijomis yra geras“, – „Lietuvos žinioms“ sakė mokslininkas.

Priešpriešų esama

Tiek miesto vadovai, tiek valdininkai tikina, jog Didžiojo bokšto atstatymas būtų itin svarbus žingsnis Klaipėdos senamiesčio gaivinimo požiūriu.

„Jo peizaže labai trūksta architektūrinių dominančių, mat po Antrojo pasaulinio karo nebeliko bažnyčių, kitų aukštų pastatų. Bokštas būtų matomas iš tolo, atliktų reprezentacinę funkciją“, – tikino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Panašūs argumentai skamba ir dėl dar vieno istorinio senamiesčio akcento – Šv. Jono bažnyčios – atkūrimo. Esą šis objektas – svarbesnis nei pilies bokštas, todėl būtent jam reikėtų skirti miesto biudžeto pinigus.

„Abu objektai yra svarbūs, tačiau piliavietė jau ne vienus metus sėkmingai vystoma, atlikti ir dar atliekami archeologiniai tyrimai, atkuriamos struktūros. Be to, čia jau įmanomi realūs darbai, nes yra parengti planavimo dokumentai, teritorijai suteiktas ekonominės svarbos objekto statusas. Šv. Jono bažnyčios atveju tėra tik projektiniai sprendiniai, nėra net techninio projekto. Kitas dalykas – piliavietė yra savivaldybės žemėje, o bažnyčia būtų evangelikų liuteronų bendruomenės. Kyla teisinių kazusų. Dar viena bėda – bažnyčios atstatymas neįmanomas, kol nepatvirtintas naujasis miesto bendrasis planas, o kartu – ir teritorijos detalusis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

47 metrų aukščio Klaipėdos pilies Didįjį bokštą norima atstatyti iki 2022 metų. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs ilgametis uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius abejojo, ar dabar yra tinkamiausias metas atstatyti bokštą.

„Jei kalbame apie visos piliavietės su kurtinomis, grioviais ir galų gale pilimi atkūrimą, tai aš šiems planams pritariu. Viskas juk ir daroma po truputį. Bokšto atstatymas galėtų būti tolesnės ateities planas. Be to, bokšto atstatymas miestui kainuotų nemažus pinigus. Dabar yra svarbesnių statybų. Kalbu apie senelių namus, socialinį būstą ir kita“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Išliko brėžiniai

Mėmelburgo pilies Didysis bokštas pirmą kartą paminėtas 1546 metais. Tai buvusi septynių aukštų citadelė. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, o kiti aukštai skirti gynybai, aplinkai stebėti.

Bokštas visiškai nugriautas XIX amžiaus antroje pusėje. Istorikų teigimu, bokšto plytas vokiečiai panaudojo senamiesčio namams statyti.

MLIM turi detalius Didžiojo bokšto ir kitų pilies struktūrų XVIII amžiaus brėžinius, XIX amžiuje atliktus matavimus, todėl objektą galima būtų atkurti preciziškai laikantis buvusių tūrių parametrų.