Melioracijos sudarkyta pelkė vėl kvėpuoja
Už be­veik mi­li­jo­ną eu­rų bai­gus gai­vin­ti vie­ną di­džiau­sių už­ne­mu­nės pel­kių – Amal­vos pa­lias, vi­suo­me­nei pri­sta­ty­tas ir į ją ve­dan­tis gam­ti­nis pa­žin­ti­nis ta­kas, tad lan­ky­to­jai ga­lės su­si­pa­žin­ti su šia Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to da­li­mi.

Degradavusios pelkės vietoje, atkūrus vandens lygį, pamažu atsigauna ir aukštapelkei būdingi tipiniai augalai bei gyvūnai. Neabejojama, kad hidrologinio režimo pokyčiai gerokai sumažins ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. „Įgyvendintas projektas yra kartu ir mūsų indėlis į anglies dioksido mažinimą atmosferoje, nes tokios pelkės labai efektyviai jį kaupia. Tam reikėjo ne tik pakelti vandens lygį, bet ir iškirsti dalį menkaverčių medžių, kurie sausino pelkę“, – teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Gamtininkų teigimu, takas į Amalvos pelkę leis lankytojams išsamiau susipažinti ne tik su atliktais darbais, bet ir atsinaujinusia aukštapelkės ekosistema, gyventojais, augalais. Be to, tai viena iš nedaugelio vietų Žuvinto biosferos rezervate, kur lankytis nedraudžiama net ir tada, kai paliose sirpsta spanguolės bei kitokios uogos.

Pasigrožėti pelke

Į Amalvos palias vedantis pažintinis takas nėra ilgas – nesiekia nė 200 metrų, tačiau, pasak A. Pranaičio, jo užtenka, kad lankytojai galėtų pamatyti, kaip iš tikrųjų atrodo atkurta aukštapelkė. Galima pasigrožėti pelkės platybėmis ir tako informaciniuose stenduose susipažinti su pelkės istorija bei jos ekosistema, gyvūnija ir augalija. Dar didesnis apžvalgos horizontas atsiveria įlipus į apžvalgos bokštelį. „Šiuo metu susidomėjimas gamta yra didžiulis, tad čia užsukantys turistai galės tiesiogiai pasižiūrėti, kaip atrodo aukštapelkė. Vakarais čia galima pamatyti briedžių, šernų, kitų stambiųjų gyvūnų“, – pasakojo A. Pranaitis.

Anot gamtininko, šiltuoju metų laiku Amalvos palios pritraukia didžiulius būrius paukščių. Šiemet tokios gausybės paukščių sulaukta dėl to, kad pelkėje atkurtas natūralus vandens lygis, tad pati pelkė vėl pradėjo funkcionuoti. Pelkių augalijos monitoringo rezultatai rodo, jog pritaikytos gamtotvarkos priemonės turėjo palankų poveikį Amalvos aukštapelkių ir pelkinių spygliuočių miškų augalijai atkurti.

Melioracija buvo klaida

Pristatyti lankytojams Amalvos palias nutarta šiemet, kai buvo baigtas ne vienus metus trukęs šios pelkės gaivinimo procesas, kainavęs beveik milijoną eurų. Mat sovietmečiu buvo nusausinta beveik 2 tūkst. ha pelkės, per jos dalį nutiestas kelias. Gamtai tokie pokyčiai buvo tragiški, o žemės ūkiui naudos taip pat nesuteikė. Pelkę būtinai reikėjo atkurti, t. y. sugrąžinti joje buvusį vandens lygį.

„Atkūrus vandens lygį vietoj krūmokšniais ir pavieniais medžiais apaugusios degradavusios pelkės pamažu atgyja aukštapelkei būdinga specifinė augalija, gyvūnija“, – teigė projekto „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“, kurio lėšomis buvo atkuriama Amalvos pelkė, koordinatorius Argaudas Stoškus.

Prieš melioraciją pelkės pakraščių vandens lygis būdavo palaikomas iš beveik 16 kv. km ploto baseino bei aukštapelkės pritekančio vandens. Padėtis visiškai pasikeitė XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai buvo įrengtas Amalvo ežero polderis ir iškastas didelio skerspjūvio melioracijos griovys. Juo beveik penkis dešimtmečius vandenį, tokį svarbų pelkei, nukreipdavo į Dovinės upę.

„Siekiant bent iš dalies atkurti prieš melioraciją buvusias hidrologines sąlygas, teko išmokėti kompensacijas arba išpirkti valstybei daugiau kaip 30 ha privačių žemės sklypų, pertvarkyti melioracijos sistemas, rekonstruoti pylimų atkarpas“, – pasakojo A. Stoškus.

Arūnas Pranaitis: "Palaikant aukštesnį vandens lygį ne tik atkuriama pelkės bioįvairovė, bet ir sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas."

Didelė nauda aplinkai

Pasak A. Stoškaus, palaikant aukštesnį vandens lygį, ne tik atkuriama bioįvairovė, bet ir sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas. Mat natūrali ir šlapia pelkė yra linkusi kaupti anglies dioksidą, o džiūdama – jį išskiria. Pagal skaičiavimus, vandens lygio pakėlimas tiesiogiai paveikė apie 200 ha durpyno ir pamažu lems pokyčius maždaug 370 ha plote. Žvelgiant į tolesnę (30–50 metų) perspektyvą, poveikis turi būti juntamas visoje aukštapelkėje.

Remiantis Vokietijoje parengta metodika galima preliminariai vertinti, kad hidrologinio režimo pokyčiai turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą ne mažiau kaip 2500 t anglies dioksido per metus. „Tad jei taršos leidimas išmesti 1 t anglies dioksido per metus rugsėjo mėnesį kainavo daugiau kaip 20 eurų, galima apskaičiuoti, kad bus sutaupoma maždaug po 50 tūkst. eurų. Hidrologinio režimo atkūrimo darbai kainavo apie 400 tūkst. eurų“, – aiškino A. Stoškus. Taigi pelkės vandens lygio pakėlimas turėtų atsipirkti per 5–22 metus.

A. Pranaičio teigimu, nors didieji, Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami projektai jau beveik baigti, tačiau atkuriant visą Amalvos pelkę iki šiol dar neliestas maždaug 400 ha plotas Dovinės upės kairiajame krante. „Pagal Žuvinto biosferos planavimo schemą, ši dalis taip pat turi būti sutvarkyta – joje turi būti atkurtas vandens režimas, iškirsti medžiai, užtvenkti sovietmečiu iškasti kanalai. Kitąmet, kaip ir šiemet, tuo rūpinsis Lietuvos gamtos fondas, gauta lėšų iš ES Klimato kaitos programos“, – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis.