Marijampolės LEZ kuria darbo vietas
Ma­ri­jam­po­lės lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je (LEZ) – pir­mo­sios įkur­tu­vės. Čia pra­dė­jo veik­ti Da­ni­jos ka­pi­ta­lo ga­my­bos įmo­nė „Do­vis­ta“, ga­mi­nan­ti lan­gus bei du­ris. De­ra­ma­si su dar dviem po­ten­cia­liais in­ves­tuo­to­jais, sie­kian­čiais įsi­kur­ti gre­ti­mai, ta­čiau de­ry­bas stab­do Vy­riau­sy­bės del­si­mas pa­ko­re­guo­ti LEZ te­ri­to­ri­jos ri­bas.

Prieš keletą savaičių pradėjusioje veikti, o antradienį iškilmingai atidarytoje naujoje LEZ įmonėje įdarbinta daugiau nei 100 žmonių iš Marijampolės ir aplinkinių miestų, jie turi galimybę į darbą atvykti bendrovės organizuojamu transportu. Kitais metais planuojama priimti dar 150 darbuotojų. Pirmieji darbuotojai apmokyti „Dovistos“ gamykloje Lenkijoje, kitiems žinios bus perduodamos Lietuvoje. Planuojama, kad antrajame plėtros etape kompanija pakvies dirbti iki 1000 žmonių.

„Dovistos“ gamybą sudaro keli pagrindiniai procesai – pušies medienos lango rėmo bei aliuminio varčios gamyba, stiklo paketų įdėjimas ir metalinių detalių tvirtinimas. Gamykloje per valandą bus pagaminama 60 langų, arba 330 000 vienetų per metus, jie bus eksportuojami į Jungtinę Karalystę, Daniją, Švediją, Norvegiją ir Vokietiją.

Įmonėje įdiegtos naujausios technologijos, kurios pagerina našumą ir produktų kokybę. Įrengtos 5 aliuminio paruošimo, 2 medienos profiliavimo linijos, kurios aprūpintos inovacinėmis automatinėmis optinėmis kokybės kontrolės sistemomis. Taip pat procesams naudojamos 4 dažymo, 5 stiklinimo, 5 rėmų surinkimo linijos ir 10 galutinių surinkimo stočių.

Įgyvendinusi pirmąjį investicijų etapą – investavusi 45 mln. eurų, gamykla įsikūrė 17,9 hektaro sklype, statinių plotas siekia apie 22,8 tūkst. kvadratinių metrų. Nuo statybų pradžios 2017 metų gegužę Marijampolės LEZ jau iškilo du 10 800 kv. m pastatai – vienas skirtas langų gamybai, kitas žaliavoms ir pagamintiems produktams sandėliuoti, taip pat 1200 kv. m katilinė, kuri apšildys abu pastatus ir tieks šiluminę energiją gamybiniams procesams. Planuojama, kad galutiniame plėtros etape, kuris turėtų būti užbaigtas 2026 metais, įmonė užims visą jai išnuomotą beveik 65 hektarų teritoriją.

Gamyklos kuriasi regionuose

Danų kapitalo įmonė „Dovista“ – pirmoji įmonė, įsikūrusi Marijampolės LEZ. „Šios vietos atidarymas – nuodugniai išanalizuotas ir planuotas sprendimas. Jame Lietuva ir Marijampolė yra svarbūs investicijų strategijos elementai, siekiant, kad „Dovista“ būtų lyderiaujanti langų ir durų tiekėja Europoje“, – atidarydamas gamyklą teigė „Dovistos“ generalinis direktorius Allanas Lindhardas Jorgensenas. Anot jo, Lietuva ir Marijampolės LEZ gamyklos statyboms pasirinktos dėl didelio valdžios ir savivaldybės bei kitų organizacijų palaikymo ir kvalifikuotos darbo jėgos.

„Lietuvoje šie metai rekordiniai – jau dabar užfiksuota 12 naujų gamybinių ar plėtros projektų, neskaitant lietuviško kapitalo įmonių. Gamyklų kūrimasis mūsų šalyje prikelia regionus, sukuria naujų darbo ir tobulėjimo vietų. Tikimės, kad šios įkurtuvės įmonei leis būti pagrindine langų bei durų rinkos dalyve Europoje ir taps didžiausiu plyno lauko investiciniu projektu Lietuvos istorijoje“, – tvirtino ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Marijampolės savivaldybės merės Irenos Lunskienės teigimu, stipraus investuotojo atėjimas į Marijampolę rodo, kad prieš daugiau nei dešimtmetį priimtas sprendimas kurti laisvąją ekonominę zoną buvo teisingas. Savivaldybė žemės sklypus Marijampolės LEZ teritorijai formuoti nuosavomis lėšomis pirko 2005 metais. Iš viso žemei pirkti tadas buvo išleista 1,172 mln. eurų. Nupirkta beveik 80 ha žemės.

Nuo 2014 metų didelėje dalyje šios teritorijos, kuri 2016 metais išnuomota „Dovistai“, buvo įrengiama infrastruktūra – drenažo sistema, vandentiekio siurblinės, nuotekų ir lietaus kanalizacija, privestas vandentiekis, įrengti gaisriniai čiaupai, telekomunikacijų tinklas, išasfaltuoti visi privažiuojamieji keliai su įvažiavimais į teritoriją. Juose instaliuota elektra ir parengta vartojimui. Visoje teritorijoje įrengtas apšvietimas su moderniais stovais ir ekologiškais, elektrą taupančiais šviestuvais.

Bendra Marijampolės LEZ infrastruktūros įrengimo projekto vertė – beveik 4,5 mln. eurų. Iš jų – 3, 8 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos parama, Marijampolės savivaldybė skyrė daugiau nei 673 tūkst. eurų. Be to, yra numatyta, kad skandinavai ateityje už simbolinę kainą – 33,412 tūkst. eurų galės įsigyti visą jiems išnuomotą 65 ha žemės sklypą, jei iki 2026 metų įvykdys savo duotus įsipareigojimus. Skaičiuojama, kad įdėtos investicijos vien gyventojų pajamų mokesčiu į savivaldybės biudžetą atsipirks mažiau nei per dešimtmetį.

Marijampolės LEZ teritoriją sudaro 80 ha žemės, kurios didelėje dalyje įrengta infrastruktūra.marijampole.lt nuotrauka

Derasi su naujais investuotojais

Marijampolės LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Simonas Petrulis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog UAB „Dovista“ užima didžiąją dalį Marijampolės LEZ teritorijos, tačiau ne visą. Yra norinčiųjų įsikurti ir kituose sklypuose. „Šiuo metu vedame derybas su dviem potencialiais investuotojais, pageidaujančiais įsikurti šalia jau veikiančios UAB „Dovista“ ir kitų Marijampolės LEZ teritorijoje ateityje besikursiančių tarptautinių gamybos įmonių bei arčiau „Via Balticos“ magistralės, kad užsitikrintų patogų susisiekimą“, – kalbėjo S. Petrulis.

Valdymo bendrovės generalinis direktorius sakė kol kas negalįs įvardyti galimų investuotojų, bet neslėpė, kad jie ketina užsiimti maisto gamyba, metalo apdirbimu. Tačiau tam, kad derybos vyktų toliau, reikia išspręsti keletą techninių problemų – šalia UAB „Dovista“ Skriaudučio kaime yra apie 5–6 ha neužimtos tiek valstybei, tiek ir savivaldybei priklausančios žemės. Ji skirta pramonės plėtrai, kaip ir reikia investuotojams, bet ši žemė nepriklauso LEZ. Tuo metu apie 1,7 ha laisvos LEZ teritorijos yra gretimame Steponiškių kaime ir pačioje Marijampolėje, P. Armino gatvėje, netoli cukraus fabriko. Todėl dar rugpjūtį Ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei koreguoti Marijampolės LEZ ribas ir dalį LEZ teritorijos iš P. Armino gatvės bei Steponiškių kaimo perkelti į Skriaudučio kaimą. Tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas.

„Tikimės, kad jau lapkričio mėnesį Vyriausybė šį reikalą apsvarstys. Mums teliks įrengti infrastruktūrą. Norime, kad pavasarį teritorijos jau būtų paruoštos statyboms ir per 2019 metus investuotojai galėtų pasistatyti reikiamus pastatus“, – vylėsi S. Petrulis.

Pasak jo, investuotojų laukia ir kiek didesnis nei 6,7 ha žemės sklypas LEZ teritorijoje P. Armino gatvėje. Šio sklypo privalumas – galimybė turėti savo geležinkelio atšaką, nes tereikia nusitiesti tik apie 150 metrų geležinkelio bėgių. Todėl tikimasi, kad čia kursis būtent toks investuotojas, kuriam geležinkelis iš tiesų bus reikalingas. „Yra keletas besidominčių itin stambių verslo atstovų, su kai kuriais pokalbiai vyksta jau net trejus metus, tačiau kol kas jie dar nėra apsisprendę“, – neslėpė Marijampolės LEZ valdymo bendrovės vadovas.