Lietuvybės centras skaičiuoja antrus metus
Aly­tu­je šį mė­ne­sį an­trus moks­lo me­tus pra­de­da kol kas vie­nin­te­lis mū­sų ša­ly­je Lie­tu­vy­bės cen­tras. Jis šiek tiek ple­čia sa­vo veik­lą: be ree­mig­ran­tų vai­kų, yra pa­si­ren­gęs mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos, su­pa­žin­din­ti su mū­sų tra­di­ci­jo­mis, pa­pro­čiais ir im­ig­ran­tų at­ža­las.

Politikai neslepia – tokie centrai turėtų veikti bent jau visuose didžiausiuose šalies miestuose, nes namo parvykstančių emigrantų srautas gali didėti.

Padeda ne tik grįžtantiesiems

Alytaus Likiškėlių pagrindinėje mokykloje Lietuvybės centras atvėrė duris pernai rugsėjį. Praėjusiais mokslo metais jį lankė apie 20 vaikų. Tikimasi, kad maždaug tiek pat jų kartą per savaitę rinksis ir šiemet. „Mūsų centre užsiėmimai prasideda tik spalį, todėl tikslaus vaikų skaičiaus dar nežinome“, – sakė Lietuvybės centro veiklos koordinatorė Ieva Radzvilienė.

Praėjusiais metais Lietuvybės centre iš emigracijos sugrįžusių gyventojų vaikams buvo rengiami individualūs lietuvių kalbos užsiėmimai. Taip jiems kur kas suprantamesni tapdavo įvairūs lietuviški terminai ar posakiai. Be to, Lietuvybės centro lankytojai supažindinami su lietuvių kultūra, tradicijomis ir papročiais.

Vieninteliame šalyje Alytaus Lietuvybės centre šiemet bus ugdomi ne tik grįžusių emigrantų vaikai.

„Šiemet mokytis lietuvių kalbos priimame ne tik grįžusių emigrantų vaikus iki 16 metų, bet ir Lietuvoje apsigyvenusių imigrantų atžalas“, – tvirtino I. Radzvilienė. Anot jos, išmokti lietuvių kalbą nori ir viena Alytuje įsikūrusi azerbaidžaniečių šeima. Be to, nuo šiol Lietuvybės centro užsiėmimus gali lankyti vaikai iš nepasiturinčių šeimų, neišgalinčių savo atžalų kultūriniam ugdymui skirti pakankamai lėšų.

Pateisino viltis

Lietuvybės centro veiklą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė. Jo lankytojams užsiėmimai beveik nieko nekainuoja. „Ši įstaiga visiškai pateisino mūsų viltis. 15 tūkst. eurų, kuriuos skiriame, nėra tokie dideli pinigai, palyginti su tuo, ką duoda šis centras“, – dėstė Alytaus miesto vicemerė Valė Gibienė.

Nors daugelio miesto mokyklų programose ir ugdymo planuose yra numatyta iš užsienio parvykusių šeimų vaikų integracija, ją sunkina tai, kad grįžusieji, ypač mažieji, labai prastai kalba lietuviškai. Vaikams, augusiems kitoje kultūrinėje terpėje, dar reikia ir integruotis tarp bendraamžių.

„Ateityje šis centras galėtų tapti vieta, kurioje padedama buvusių emigrantų šeimoms, kad joms lengviau būtų adaptuotis Lietuvoje, susirasti veiklos, draugų, bendraminčių. Ir dabar vaikus į Lietuvybės centrą atvedę tėvai yra įtraukiami į bendrą jo veiklą“, – sakė V. Gibienė.

Rengiamasi ateičiai

Lietuvybės centras Alytuje – pirma tokia įstaiga Lietuvoje. Iš jo patirties semiasi ir kiti miestai. „Nėra jokių nurodymų, kaip reikėtų dirbti su grįžusiais emigrantų vaikais. Mes mėginame įsiklausyti į jų poreikius ir remiamės savo pajautimu. Tai pasitvirtina. Pasidomėti mūsų patirtimi buvo atvykusi grupė specialistų iš Marijampolės. Manau, tokių centrų mūsų šalyje reikia“, – kalbėjo I. Radzvilienė.

Kituose Lietuvos miestuose sugrįžusių emigrantų vaikams mokyklose kuriamos išlyginamosios klasės. Tačiau, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, pernai šalyje buvo tik penkios tokios mokyklos. Kitose Lietuvos ugdymo įstaigose išlyginamosios klasės nesuformuojamos. Todėl reemigrantų vaikai iš karto priimami į bendras klases, tik jiems papildomai skiriama lietuvių kalbos pamokų, sudaromas individualus mokymosi planas ar suteikiamos mokytojo padėjėjo paslaugos.

„Iš užsienio grįžęs vaikas turi būti priimtas į tą klasę, kuri atitinka jo amžiaus grupę. Jeigu vaikui trūksta tam tikrų žinių, mokykla privalo skirti jam reikalingą pagalbą – sudaryti individualų ugdymo planą, teikti papildomas lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų konsultacijas, įsteigti išlyginamąją klasę ir mobiliąją grupę, pasirūpinti švietimo specialistų pagalba“, – „Lietuvos žinioms“ vardijo ŠMM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Alma Vijeikytė.

Pasak jos, šiemet ŠMM užsakymu atliktas Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas, kuriuo įvertintos švietimo paslaugos sugrįžusiems asmenims ir pateiktos rekomendacijos dėl jų tobulinimo. Tyrimo rezultatus numatyta pristatyti iki metų pabaigos.

Sprendimų reikia dabar

Seimo Migracijos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog mūsų šalyje per mažai dėmesio skiriama grįžtančių emigrantų vaikų integravimui į mokyklas, bendruomenes. „Manau, šiems vaikams neužtenka ne tik išlyginamųjų klasių, bet ir paprasčiausio dėmesio. Nors yra parengti nuotolinio mokymosi moduliai, jų poreikis nepatenkinamas. Išlyginamųjų klasių reikėtų kurti daugiau, nes grįžtantys emigrantai parsiveža ir vaikus. Todėl Lietuva turėtų sudaryti visas sąlygas jų integracijai“, – pabrėžė parlamentaras.

Anot K. Masiulio, emigrantai parvyks į Lietuvą iš skirtingų šalių, tad ir jų atžalų žinių lygis, įpročiai bei aplinkos suvokimas bus nevienodi. Dėl šios priežasties reikėtų parengti jiems skirtas programas, nes tik taip galima sumažinti tokių vaikų patiriamą stresą dėl kalbos barjero, adaptavimosi naujuose kolektyvuose. Be to, grįžtančių jaunųjų emigrantų ugdymui derėtų rengtis jau dabar, kai jų dar palyginti nedaug, o ne tuomet, kai problema taps itin aštri.

„Panašūs Lietuvybės centrai turėtų veikti bent jau didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat regionų centruose. Mažesniuose miestuose tokių centrų gali ir nebūti – ten grįžtančių emigrantų vaikų nėra daug. Tačiau tai nereiškia, kad į jų poreikius nereikia kreipti dėmesio. Ten irgi turėtų būti pedagogų, pasirengusių pagelbėti tokiems vaikams“, – aiškino K. Masiulis.