Laisvės kovų muziejus kelsis į KGB būstinę
Laz­di­jų kraš­to lais­vės ko­vų mu­zie­jus 25 me­tų su­kak­tį tu­rė­tų su­tik­ti at­si­nau­ji­nęs, per­kel­tas iš rep­re­si­nėms so­viet­me­čio struk­tū­roms tar­na­vu­sio sta­ti­nio į ki­tą, tvir­čiau su­ręs­tą.

Lazdijų rajono savivaldybė už beveik pusę milijono eurų, kurių didžioji dalis – ES finansinių fondų lėšos, ėmėsi pertvarkyti 1994 metais visuomenine iniciatyva Lazdijuose įkurtą šio krašto Laisvės kovų muziejų. Daugybę lietuvių laisvės kovą liudijančių eksponatų bus perkelti iš moraliai pasenusio statinio į atnaujintą. Įdomu tai, kad abu pastatai, kurių viename iki šiol veikė, o kitame ateityje veiks Lazdijų krašto laisvės kovų muziejus, sovietmečiu priklausė represinėms struktūroms, juose buvo kankinami pasipriešinimo kovų dalyviai.

Taps išskirtiniu muziejumi

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Irena Eitmanavičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog perkelti Lazdijų krašto laisvės kovų muziejų į naują pastatą iš viso kainos 484 769 eurus, iš kurių 185 228 skiria Lazdijų rajono savivaldybė, o kitą dalį – ES finansiniai fondai. Pasak I. Eitmanavičienės, iškelti muziejų į naujas patalpas – ne vienerių metų Lazdijų rajono savivaldybės siekis. Ji pasidžiaugė, jog pavykus gauti lėšų darbai pradėti, iš privačių savininkų išpirktas namas, kuriame pokariu buvo KGB būstinė, o vėliau sovietinė milicija. Šis pastatas jau pradėtas pertvarkyti, o drauge rengiamos ir naujos, moderniai pristatysimos muziejaus ekspozicijos. „Noriu pabrėžti: nors muziejaus eksponatų vertė lieka ta pati, moderniai pristatyti jie visai kitaip „prabils“ į muziejaus lankytojus. Mūsų, savivaldybės specialistų, tikslas, tą muziejų padaryti tokį, kad visi, kas atvyks į Lazdijus, būtinai jį aplankytų“, – teigė I. Eitmanavičienė. Ji pabrėžė, jog savivaldybės planuose Laisvės kovų muziejų atidaryti kitąmet minint 25-ąsias jo įkūrimo metines.

Lazdijų krašto muziejininkas Vilius Tomosa pabrėžė, jog šis iš pradžių visuomeniniais pagrindais veikęs muziejus Lazdijų krašto muziejaus padaliniu tapo 2004 metais. Jame surinkti eksponatai byloja apie 1944–1953 metų Lazdijų krašto laisvės kovas, o eksponatus šiam muziejui atidavė buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, partizanai, jų ryšininkai bei jų artimieji. „Visi šie eksponatai itin vertingi, o atvykusieji į šį muziejų ypač domisi mūsų krašto gyventojos Aldonos Mikalonienės muziejui patikėtomis jos pačios išsiuvinėtomis vėliavomis, keltomis Sąjūdžio metais“, – sakė V. Tumosa. Jis sakė, jog ateinantieji į muziejų taip pat itin domisi iš tremčių ir lagerių lazdijiškių parsivežtais buities daiktais, atvykusiuosius traukia pokario kovas liudijančios nuotraukos, laiškai, kiti dokumentai.

Į šį pastatą, jį pertvarkius, persikels Lazdijų krašto laisvės kovų muziejus./ Lazdijų krašto muziejaus nuotrauka

Išliko kameros ir gultai

„Iki šiol Lazdijų krašto Laisvės kovų muziejus gyvavo jau, galima sakyti, atgyvenusiame pastate. Perkeltas į sutvarkytą pastatą tai bus modernus muziejus“, – sakė V. Tumosa. Jis pabrėžė, jog muziejui pritaikomame savivaldybės įsigytame pastate yra išlikusios kameros, kuriose buvo kankinami partizanai, likę netgi gultai, ant kurių ilsėdavosi kaliniai ir kaliniams skirtos pasivaikščiojimų vietos. „Naujose patalpose veiksiantis muziejus gyvai atspindės laisvės kovų ir mūsų tautos kančių istoriją“, – sakė muziejininkas.

Iki šiol Lazdijų krašto Laisvės kovų muziejus gyvavo jau atgyvenusiame pastate./ Lazdijų krašto muziejaus nuotrauka

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Lazdijų filialo pirmininkas Vytautas Leskevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog paversti moderniu iki šiol veikusį Lazdijų krašto laisvės kovų muziejų jo vadovaujama sąjunga taip pat siekė ilgokai, tad džiaugėsi, kad tai bus padaryta. Drauge V. Leskevičius pabrėžė, jog muziejui pritaikius jau pradėtą tvarkyti mūrinį pastatą, kuriame veikė sovietmečio represinės struktūros, nederėtų likimo valiai palikti ir nediduko medinio pastatėlio, kuriame iki šio gyvavo Lazdijų krašto laisvės kovų muziejus. „Abu šie pastatai turi istorinę vertę vien dėl to, kad juose buvo kankinami žmonės. Jau ir šis faktas traukia dėmesį“, – sakė V. Leskevičius.