Laisvės kariui beliko „užšokti“ ant pjedestalo
Ukrai­nos sos­ti­nė­je Ki­je­ve nu­lie­ta Lie­tu­vos ka­rio skulp­tū­ra šį ry­tą at­ke­lia­vo į Kau­ną. Pi­lies prie­igo­se sto­vė­sian­tis mo­nu­men­tas dar šian­dien pat bus pra­dė­tas mon­tuo­ti, o lie­pos 5-ąją pa­skelb­ta iš­kil­min­go ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­ja.

Vienas iš dviejų krovinį gabenusių ukrainiečių Dmitrij Košeliuk sakė, kad kelionė užtruko parą, per kiek laiko teko įveikti 1600 kilometrų. „Važiavome atsargiai, maždaug 80 kilometrų per valandą greičiu, kelionė nebuvo sunki, netikėtumų taip pat nepasitaikė“, šypsojosi vairuotojas. Ir pridūrė, kad šioje kelionėje sulaukė daug aplinkinių dėmesio, praeiviai ir kiti eismo dalyviai, pamatę neįprastą krovinį, iškart puldavo fotografuoti.

Šypsojosi Laisvės kario autorius Nacionalinės meno premijos laureatas Arūnas Sakalauskas: „Džiaugiuosi, kad didžiausias mano gyvenimo kūrinys stovės Kaune. Tai laimingas atsitiktinumas, kad bene didžiausiai skulptūrai parinkta vieta prie pilies“, sakė A. Sakalauskas. Juoda duobė, pasak jo, buvo apsisprendimo momentas: sunkiausia buvo pasiryžti per tokį laiką pagaminti, ukrainiečiai vienu metu jau buvo beveik supasavę.

Su pjedestalu monumentas sieks 6,5 metrus. Laisvės karys ant žirgo yra 3,5 metrų aukščio. Pasak Vyčio fondo valdybos pirmininko Jono Audiejaičio galingas ir pats pjedestalas bei jo pamatai, galintys atlaikyti daugiaaukštį namą.

Skulptūra išlieta per 4,5 mėnesio, pabaigoje Kijevo liejyklos darbuotojai plušo trimis pamainomis. Kariui ir jo žirgui prireikė 7 tonų bronzos, vidaus karkasui naudotas nerūdijantis plienas.

Skulptūrai išlieti prireikė 7 tonų bronzos

A. Sakalauskas neslėpė nuo pradinės idėjos Vytis gerokai skiriasi. „Kario veidą lipdėme bene šešis kartus. Buvo jis ir su barzda, ir su ūsiais. Prototipo nėra, nepanašus jis nė į vieną lietuvį garsų lietuvį: Vytautą ar Sabonį Tai tiesiog jaunas, lietuviškos natūros vyras“, teigė skulptūros autorius.

„Džiaugiuosi, kad didžiausias mano gyvenimo kūrinys stovės Kaune“, – sakė A. Sakalauskas.

Ukrainiečiams teko perdaryti ir balną, kario apranga ir aksesuarai dabar atitinka Marvelėje aptiktus archeologų radinius. „Labai reikšminga, kad tie ženklai yra iš pakaunės, dėl jų Laisvės karys tapo kaunietiškesnis“, pastebėjo J. Audiejaitis.

A. Sakalauskas (dešinėje) ir J. Audiejaitis Laisvės kario sutiktuvėse neslėpė džiugesio ir jaudulio.

Iš Ukrainos atvyko 12 žmonių komanda, kuri suvirins, nušveis smėliu skulptūrą. Pirmadienį ją numatoma užkelti ant pjedestalo.

Preliminariais duomenimis, Laisvės skulptūra Kaunui kainuos apie 430 tūkst. eurų. Siekiama, kad didinga tautos simbolio – Vyčio – skulptūra būtų pastatyta už žmonių ir įmonių paaukotas lėšas. Prie idėjos įgyvendinimo jau prisidėjo 1202 pavieniai žmonės ir 55 įmonės.