Kyla „ponų rezervato“ Gintaro įlankoje baimė
Ne­rin­gos mies­to val­džia ke­ti­na pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias ga­li­mam vals­ty­bei pri­klau­san­čio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to Juo­dkran­tė­je, Gin­ta­ro įlan­ko­je, par­da­vi­mui vie­ša­ja­me auk­cio­ne.

Valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ neseniai nusprendė atsisakyti prie pat Gintaro įlankos stūksančio 115 kv. m ploto pastato ir jį perduoti Turto bankui. Prie namo yra suformuotas keliasdešimties arų žemės sklypas.

„Jei tas pastatas bus parduotas aukcione, galime pamiršti apie Gintaro įlankos pritaikymą visuomenės poreikiams. Nekilnojamąjį turtą įsigiję privatininkai tikrai bus suinteresuoti jį plėtoti. Taip galime prarasti dalį Gintaro įlankos teritorijos, ji bus užtverta aukšta tvora, išdygs privatūs apartamentai. Mūsų nuomone, visa ta teritorija privalo likti visuomeninės paskirties ir ateityje plėtojama kaip rekreacinė, turistinė, edukacinė erdvė“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Unikalus paveldas

Apleista Gintaro įlanka Juodkrantėje įvardijama kaip didelį turistinį ir edukacinį potencialą turinti vietovė. Gintaro kasimas Kuršių mariose XIX amžiuje lėmė visos nerijos pasikeitimą, kai kuklūs žvejų kaimeliai virto prabangiais kurortais.

Įlankoje bazavosi žemkasės, jos iš marių dugno kasė Baltijos auksą, buvo aptiktas ir vadinamasis Juodkrantės gintaro lobis, kuris ją išgarsino visame pasaulyje. Prūsijos valdžiai nebeleidus eksploatuoti gintaringų klodų, pusiasalis jau garsėjo kaip kurortinis rojus.

Kad ir kokia svarbi pusiasaliui būtų Gintaro įlanka, jau daug metų ji atrodo tarsi lūšnynas. Pakrantėje riogso seni, apipaišyti metaliniai žvejų botai, prie sandėlių gyvena benamės katės, o medinės krantinės tręšta tiesiog akyse.

Dar 2014 metais Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija ėmė puoselėti planus pritaikyti įlanką pažintiniam turizmui. Norima ją išvalyti, pritaikyti jachtoms įplaukti, pastatyti naują KNNP direkcijos pastatą, kuriame būtų modernus lankytojų centras, muziejus su Juodkrantės istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis ir net veikiančia žemkase. Šiuo metu rengiamas ir derinamas teritorijos detalusis planas.

Neringos merija būgštauja, kad šis namas Gintaro įlankos pakrantėje bus parduotas viešajame aukcione./ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tai, kad kultūriniame draustinyje esanti Gintaro įlankos teritorija yra itin svarbi pirmiausia visuomenei, įrodo ir neseniai nugriauto druskos sandėlio istorija.

„Jį liepta nugriauti, nes buvo ginamas viešasis interesas. To sandėlio statyba pripažinta neteisėta, prieštaraujanti KNNP tvarkymo planui. Objektas užstojo vaizdą į marias. Nugriovus sandėlį kelininkams liko kitas jų valdomas turtas – ant marių kranto stovintis administracinės paskirties namas. Sužinojome, kad jį nuspręsta perduoti Turto bankui. Įžvelgiame grėsmes, jeigu tas pastatas būtų parduotas viešajame aukcione“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Traukinys pajudėjo

„Kelių priežiūros“ atstovai patvirtino, jog 115 kv. m ploto namas išties yra įtrauktas į Turto bankui perduodamų objektų sąrašą. Anot „Kelių priežiūros“ komunikacijos projektų vadovės Giedrės Čekavičienės, tai dar nereiškia, kad pastatas bus parduotas.

„Nuspręsta, kad įmonės tiesioginei veiklai jis nereikalingas. Sąrašą, kuriame iš viso yra apie 60 objektų, dar derins Turto bankas, Finansų ir Susisiekimo ministerijos. Tuomet dokumentas grįš į Turto banką, bus rengiamas Vyriausybės nutarimas“, – aiškino ji.

Turto banko komunikacijos vadybininkė Aldona Violeta Grinienė informavo, jog kelininkams nebereikalingas pastatas Turto bankui kol kas neperduotas.

„Susisiekimo ministerija dar tik rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl pateiktų objektų perdavimo centralizuotai valdyti. Pirmiausia turėtų būti priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo Turto bankui, tuomet prasidėtų turto perėmimo procedūros, galinčios trukti iki 15 darbo dienų. Kai Turto bankas perims minėtus objektus valdyti patikėjimo teise, tuomet svarstys dėl tolesnio panaudojimo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Specialistė neatmetė galimybės, kad namas Juodkrantėje atsidurs parduodamųjų viešajame aukcione sąraše.

Juodieji scenarijai

Pasak Neringos mero D. Jasaičio, nors procedūroms dar tik rengiamasi, jau dabar svarbu viešai kalbėti apie pastato Gintaro įlankoje likimą.

„Pagal rengiamą detalųjį Gintaro įlankos planą tas pastatas gali būti rekonstruotas. Šalia yra didelis žemės sklypas, kuris gali būti išnuomojamas. Tad bijome tokio scenarijaus: namas parduodamas, o jį įsigiję privataus kapitalo savininkai teritoriją užsitveria. Taip iš visuomenės būtų atimta dalis Gintaro įlankos. Didžiulius pinigus sumokėję asmenys ar verslo subjektas tikrai norės kaip įmanoma efektyviau naudoti savo turtą“, – svarstė meras.

Būtų apmaudu, jei dalis įlankos kranto pavirstų poilsio arba gyvenamaisiais namais. Ta erdvė turi būti skirta edukacijai, turizmui.

Esą Neringoje apstu pavyzdžių, kai formaliai jokie teisės aktai nepažeidžiami, tačiau vykdoma su tiesiogine pastato paskirtimi nesuderinama veikla.

„Taip, KNNP tvarkymo plane įrašyta, kad ten negali būti gyvenamųjų patalpų. Dokumentuose pastatas bus įvardytas kaip muziejukas, o realiai – gyvenamosios patalpos. Tad norime užbėgti įvykiams už akių, nes pardavus namą konfliktas bus užprogramuotas. Tiek nacionalinis parkas, tiek savivaldybė Gintaro įlanką regi kaip viešajam interesui tenkinti skirtą erdvę, kuri negali būti skaidoma“, – teigė D. Jasaitis.

Jo manymu, kelininkams nebereikalingą pastatą su sklypu turėtų perimti kuri nors valstybinė arba municipalinė institucija.

„Kreipsimės į Vyriausybę, kad pastatą perduotų valdyti Neringos savivaldybei. Jį eksploatuoti galėtų ir KNNP direkcija, Klaipėdos universitetas. Pavyzdžiui, ten galėtų veikti mokslinė bazė. Arba glaustis jaunieji buriuotojai. Nepamirškime ir fakto, kad tame sklype XIX amžiuje stovėjo gintaro kasybos įmonės pastatai. Atlikus archeologinius, istorinius tyrimus, pakeitus planavimo dokumentus, jų vietoje gali išdygti nauji statiniai. Susiformuotų toks turtingųjų rezervatas“, – aiškino meras.

KNNP direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė taip pat akcentavo, kad Gintaro įlanka privalo tarnauti visuomenei. „Būtų apmaudu, jei dalis įlankos kranto pavirstų poilsio arba gyvenamaisiais namais. Ta erdvė turi būti skirta edukacijai, turizmui“, – sakė ji.

Laukia teismai

Šiaurinė Gintaro įlankos dalis, regis, dar ilgai bus minima ir dėl kelininkams priklausiusio druskų sandėlio. Jį teko nugriauti paaiškėjus, kad objektas pastatytas nesivadovaujant KNNP tvarkymo planu. „Kelių priežiūra“ iš Neringos savivaldybės dabar reikalauja atlyginti nuostolius.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo – per 9 tūkst. eurų, o patirta turtinė žala įvardyta beveik 117 tūkst. eurų. Žalos atlyginimą prašoma sumokėti ne vėliau kaip iki šių metų gruodžio 3 dienos, kitaip įmonė bus priversta kreiptis į teismą.

„Nemokėsime tokios sumos, tad bus bylinėjamasi. Jau yra teismų praktika, kai dėl nelegaliu pripažinto statinio nugriovimo, nors jį statant gauti visi reikiami dokumentai, patirtos žalos atlyginimas padalijamas per pusę: mokėti tenka ir valstybei, ir savivaldybei“, – teigė D. Jasaitis.