Kryžkalnio memoriale – 1120 kovotojų vardų
Dau­giau kaip prieš de­šimt­me­tį su­ma­ny­tą Kryž­kal­nio me­mo­ria­lą, skir­tą Kęs­tu­čio apy­gar­dos par­ti­za­nams įam­žin­ti, pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti jau šią va­sa­rą ar­ba ru­dens pra­džio­je.

Raseinių rajone, Kryžkalnyje, kur susikerta keliai, vedantys iš Kauno į Klaipėdą ir iš Rygos į Karaliaučių, ant 25 metrų aukščio kalvos maždaug po pusmečio visuomenei turėtų būti pristatyta 15 metrų aukščio koplyčia su į dangų besistiebiančiu 19 metrų kryžiumi. Į koplyčią ves laiptai bei neįgaliesiems skirtas takas, o šalia jos bus sumontuotos plokštės, ant kurių įrašyti už Lietuvos laisvę kovojusių Kęstučio apygardos partizanų vardai, slapyvardžiai, gimimo, žūties ar mirties datos. Šiuo metu žinoma 1120 šios apygardos kovotojų vardų. Dar vienas memorialo akcentų – tai jo sumanytojo ir iniciatoriaus šviesaus atminimo dvasininko Alfonso Svarinsko skulptūra.

Kai kilo sumanymas įrašyti Kęstučio apygardos partizanų vardus, buvo žinių apie 300 kovotojų. Tačiau paaiškėjus, kad jų būta 1120, teko galvoti, kaip tiek daug pavardžių sutalpinti ant dešimties plokščių.

Ir valstybės, ir privačiomis lėšomis

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad įamžinti Kęstučio apygardos partizanus buvo siekiama nuo 2007-ųjų, o šiemet iš šalies biudžeto pagaliau buvo skirta 300 tūkst. eurų memorialo šiems kovotojams statybai užbaigti. „Į memorialą, kurį pastatyti siekė laisvės kovotojas ir kunigas A. Svarinskas, jau investuota 29 tūkst. eurų valstybės, tiek pat – Raseinių rajono savivaldybės lėšų bei daugybė privačių rėmėjų pinigų“, – sakė R. Ačas. Tačiau pradėtas, bet nebaigtas įrengti memorialas taip ir stovėjo daug metų.

Viena memorialo Kęstučio apygardos partizanams bendraautorių architektė Virginija Bakšienė pasidžiaugė, kad jai teko būti prie sumanymo įamžinti šiuos kovotojus ištakų. „Gal ne visi žino, kad kunigas A. Svarinskas, anksčiau nei tapo dvasininku bei disidentu, pats buvo partizanas, kovojęs net dvejose – Didžiosios Kovos bei Kęstučio – apygardose“, – sakė ji. Anot V. Bakšienės, dvasininkas siekė pastatyti atminimo ženklus savo kovos draugams. „Kunigo A. Svarinsko iniciatyva privačiomis kovotojų lėšomis Kryžkalnyje buvo įsigytas žemės sklypas memorialui. Pasitarus nuspręsta, kad geriausias kovotojų įamžinimas – pastatyti vilties ženklu turinčią tapti koplyčią“, – teigė architektė.

Memoriale – 1120 vardų

Pasak V. Bakšienės, betoninė Kryžkalnio koplyčia jau beveik pastatyta, tereikia atlikti jos apdailos darbus. Ji sakė, kad greta koplyčios bus sumontuotos plokštės, ant kurių planuojama įrašyti 1120 šios apygardos kovotojų vardų. „Kai kilo sumanymas įrašyti šiuos vardus, turėjome žinių apie 300 kovotojų. Tačiau paaiškėjus, kad jų buvo net keletą kartų daugiau, teko galvoti, kaip tiek daug pavardžių sutalpinti ant dešimties plokščių. Svarstome kiekvienam kovotojui skirti po atskirą lentelę“, – pasakojo V. Bakšienė. Architektė aiškino, jog plokštės bus sumontuotos taip, kad sudarytų prasivėrusios ir kovotojus pasiglemžusios žemės vaizdą. Koplyčioje bus sumontuoti vitražai ir varpai, kuriais kiekvienas pakeleivis galės paskambinti, tarsi pasakydamas, kad žuvusiųjų atminimas gyvas, gyvieji juos prisimena.

„Ir koplyčia, jos kryžius, ir pati teritorija tamsiuoju paros metu bus apšviesta, matoma iš tolo“, – pabrėžė V. Bakšienė. Anot jos, jau sukurtas ir koplyčioje pastatytas svarbus meninis akcentas – paties kunigo A. Svarinsko skulptūra. Iš balto akmens sukurtos skulptūros autorius – profesorius Antanas Kmieliauskas.

Už Kryžkalnio memorialo projekto įgyvendinimą atsakingas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Čėsna pabrėžė, kad drauge su kitais Kęstučio apygardos kovotojais atskiroje plokštėje bus įamžinti septynių šios apygardos vadų vardai. Tai Juozas Kasperavičius-Visvydas, Henrikas Danilevičius-Vidmantas, Aleksas Miliulis-Neptūnas, Antanas Bakšys-Klajūnas, Povilas Morkūnas-Rimantas, Jonas Vilčinskas-Algirdas ir Jonas Žemaitis-Vytautas.