Kretingos dvare atgims istorinė veranda
Vie­nu Že­mai­ti­jos per­lų va­di­na­mi Kre­tin­gos Tiš­ke­vi­čių dva­ro rū­mai jau ki­tais me­tais džiu­gins nau­ju ak­cen­tu – at­kur­ta me­di­ne ve­ran­da ry­ti­nė­je pa­sta­to da­ly­je.

Šią savaitę pasirašyta 17 tūkst. eurų vertės sutartis dėl techninio projekto finansavimo. Didžiąją dalį lėšų (65 proc.) skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD), likusią – Kretingos rajono savivaldybė.

Verandos atkūrimas gali kainuoti apie 200 tūkst. eurų.

Anot Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, pačios verandos atkūrimas gali kainuoti apie 200 tūkst. eurų. „Veranda – paskutinė likusi neatkurta dvaro ansamblio dalis. Atstačius ją ši erdvė būtų naudojama kameriniams koncertams vasarą rengti“, – kalbėjo muziejaus vadovė.

Reikšminga detalė

Kretingos dvaro rūmai svarbų lūžį patyrė prieš trejus metus, kai su žeme buvo sulygintas dešimtmečius vaizdą bjaurojęs sovietinis prielipas – profesinės mokyklos pastatas. Silikatinių plytų priestatas buvo „prilipdytas“ prie šiaurės rytinio rūmų kampo, kur kadaise stovėjo medinė veranda. Nugriovus jį muziejininkai ėmė puoselėti planus atstatyti verandą. Šią savaitę pasirašyta sutartis dėl jos atkūrimo, statybos darbų ir pritaikymo visuomenės poreikiams techninio projekto finansavimo.

„Sutartis – trišalė, sudaryta KPD, Kretingos rajono savivaldybės ir Kretingos muziejaus. Vėliau šis kreipsis į KPD dėl pačios verandos atkūrimo finansavimo. Kretingos dvaras yra labai svarbus mūsų kultūros paveldui. Kretingos muziejus deda daug pastangų, kad dvaras atgimtų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KPD Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė. Ji pridūrė, dvarų kultūros puoselėjimas – nacionalinis interesas. Daug dvarų brutaliai suniokota, sudarkyta sovietmečiu.

„Džiaugiamės, kad pavyko gauti finansavimą techniniam projektui parengti. Jis turi būti baigtas iki šių metų gruodžio 31 dienos. Paaiškės, kokias medžiagas naudosime, visi kiti statybiniai, rekonstrukciniai niuansai. Taip pat rašysime paraišką dėl pačios verandos atkūrimo“, – dėstė V. Kanapkienė.

Kazokai ir gydytojas

Kretingos muziejininkai ne kartą yra minėję, kad atstatyta veranda būtų skirta visuomenės poreikiams. Mat grafas Juozapas Tiškevičius joje rengdavo kamerinės muzikos orkestrų koncertus, pokylius, priimdavo svečius. Atstačius verandą ši veikla būtų atnaujinta.

Istorikas Julius Kanarskas „Lietuvos žinioms“ atskleidė daugiau intriguojančių detalių, susijusių su didikų laikais. „Prie rytinio rūmų fasado prisišliejusią verandą matome ir 1875 metų piešinyje. Jos postamentas mūrinis, iš šonų – langai, kolonos. Iš šio priestato buvo galima patekti į pagrindinę pokylių, Baltąją, salę. Kai grafai Juozapas ar jo sūnus Aleksandras Tiškevičiai rengdavo priėmimus, garbingiausi ponai atvykdavo karietomis. Jos sustodavo prie verandos, į kurią vedė laiptai iš šonų ir centre. Ši erdvė būdavo skirta atokvėpiui – svečiai išeidavo parūkyti cigarų, pasėdėti, aptarti reikalų“, – pasakojo kretingiškis.

Nuo verandos atsiverdavo vaizdas į dvaro parką, tvenkinį su kriokliu, o vasarą ten vykdavo kamerinės muzikos koncertai. „Kol grafas ėjo aktyvią karinę tarnybą, verandoje grodavo kazokų orkestras. Vėliau jis subūrė savo dvaro kolektyvą. Labai įdomu tai, kad į darbą rūmuose grafas priimdavo tik tuos, kurie mokėdavo groti muzikos instrumentais arba dainuoti. Pavyzdžiui, čekas stalius Pranciškus Suchanekas grojo fleita. Sodininkas-planuotojas, daržininkas Liudvikas Haidukas, matininkas Jonas Šostakas, buhalteris bendrapavardis Tiškevičius irgi muzikavo. Vienintelė išimtis taikyta gydytojui. Jis groti nemokėjo, todėl turėjo dainuoti. Grafo orkestrą sudarė apie 10 žmonių“, – pasakojo J. Kanarskas.

Verandos atstatymo projektas nebūtų labai sudėtingas, nes yra išlikusios ikonografinės medžiagos, nesunaikintas buvęs įėjimas į Baltąją salę. „Jis tik užmūrytas. Pati veranda savo dienas baigė skaičiuoti po Pirmojo pasaulinio karo, kai dvaras degė. Viskas buvo neprižiūrima keletą metų. 1925-aisiais į savo valdas Kretingoje sugrįžęs grafas verandos jau nebeatstatė. Mat po žemės reformos jis neteko daug pajamų, o juk reikėjo ir algas tarnautojams mokėti, ir dvarą išlaikyti“, – aiškino istorikas.

Jo manymu, ateityje būtų tikslinga atkurti ir netoli verandos buvusias medines altanas.

Tiškevičių laikais verandoje (dešinėje) vasarą vykdavo kamerinės muzikos koncertai./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka