Kopti į „Laimės žiburį“ nebebus pavojinga
Ne­tru­kus bus pra­dė­tas at­nau­jin­ti Anykš­čių „Lai­mės ži­bu­rys“, prieš 60 me­tų pa­sta­ty­tas ant ra­šy­to­jo Jo­no Bi­liū­no ka­po. Šiam kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tui res­tau­ruo­ti vals­ty­bė kar­tu su Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­be sky­rė be­veik 70 tūkst. eu­rų.

Anykščių „Laimės žiburio“ paminklas, kuris, iki pastatant analogų Rytų Europoje neturintį medžių lajų taką, drauge su Puntuko akmeniu buvo tapę pagrindiniais šio krašto simboliais, pastaruoju metu buvo ne tik beprarandantis patrauklumą, bet ir kėlė pavojų lankytojams.

Šis šešis dešimtmečius stovintis paminklas nesaugus tapo todėl, jog išsiklaipė obelisko link vedantys laipteliai, o nebegražus ėmė darytis dėl to, kad samanomis apžėlė ir pats obeliskas. Šiemet valstybės ir Anykščių savivaldybės lėšomis „Laimės žiburys“ bus sutvarkytas ir vėl taps patraukliu objektu.

Sutvarkys ir antkapį

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stankevičienė pasidžiaugė, kad tarp ką tik patvirtintos 2018 metų paveldotvarkos programos objektų, kuriems tvarkyti skirtas valstybės finansavimas, atsidūrė ir Anykščių „Laimės žiburys“.

Pasak jos, valstybės dėmesio šiam kultūros paveldo objektui siekta trejus metus. „Iš pradžių šalies paminklotvarkininkai išsiaiškino, kokius darbus reikėtų atlikti tvarkant „Laimės žiburį“, paskui beveik už 8 tūkst. eurų buvo parengtas šių darbų, kurių vertė beveik 70 tūkst. eurų, projektas, o netrukus paminklo restauravimo ir konservavimo darbai bus pradėti“, – pasakojo D. Stankevičienė. Trečdalį paminklui atnaujinti reikalingų lėšų skiria pati Anykščių rajono savivaldybė.

D. Stankevičienės teigimu, tvarkyti „Laimės žiburį“ visų pirma reikėjo todėl, kad buvo išklibę ir iš vietos pajudėję akmeniniai laiptai, vedantys iki 14 metrų aukščio obelisko. Tad restauruojant šį kultūros paveldo objektą į vietą bus grąžinti laiptai, sutvarkyti laiptų turėklai, įrengta lietaus vandens nutekėjimo nuo kalvos sistema. Bus konservuotas ir pats obeliskas, prieš tai nuo jo nuvalius samanas bei kitas apnašas. Numatyta sutvarkyti ir antkapį, pastatytą ant rašytojo J. Biliūno kapo, esančio obelisko ertmėje. „Atlikus šiuos darbus „Laimės žiburys“ taps ir patrauklesnis, ir tikrai saugus“, – tikino vyriausioji specialistė.

Žiburys privalo šviesti

Kiek anksčiau buvo išreikšta mintis, kad „Laimės žiburį“ reikia ne tik atnaujinti, bet ir, iškirtus dalį jį supančių medžių, padaryti matomą iš toli bei apšviesti. Anot D. Stankevičienės, tuo suinteresuotas Anykščių regioninis parkas.

Šio parko administracijos vadovas Kęstutis Šerepka „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog pirmas idėją atverti „Laimės žiburio“ obeliską ir apšviesti jį taip, kad būtų matomas iš toli, iškėlė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

Kiek anksčiau buvo išreikšta mintis, kad „Laimės žiburį“ reikia ne tik atnaujinti, bet ir padaryti matomą iš toli bei apšviesti.

„Anykščių regioninis parkas šiai minčiai neprieštarauja, juolab kad prieš 60 metų „Laimės žiburys“ statytas ant nuogos kalvos, ji tik vėliau apaugo pušimis, kurios ir užstojo paminklą“, – aiškino K. Šerepka. Jis teigė pats nematęs, kai „Laimės žiburys“ skleidė šviesą, bet iš kitų girdėjęs, kad pastatytame obeliske buvo įrengtas apšvietimas, o šviesa sklido pro langelius, esančius obelisko viršuje. „Žinoma, žiburys ir dabar turėtų šviesti“, – įsitikinęs Anykščių regioninio parko direktorius.

Išpildytas testamentas

Ekskursijas į „Laimės žiburį“ vedantys turizmo specialistai pabrėžia, jog toli gražu ne visi žino, kad Anykščių pakraštyje esantis „Laimės žiburys“ – ant rašytojo J. Biliūno (1879–1907) kapo pastatytas paminklas. Rašytojas norėjo būti palaidotas vietoje, nuo kurios būtų matomas jo vaikystės kaimas Niūronys, o pats paminklas sukurtas bei pavadintas „Laimės žiburiu“ pagal to paties pavadinimo J. Biliūno kūrinį, kur simboliškai aprašomos sunkios ir dažnai aukų reikalaujančios laimės paieškos.

Džiova sirgęs ir vos 28-erių miręs J. Biliūnas buvo palaidotas Lenkijoje, vėliau jo palaikai anykštėno rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko rūpesčiu parvežti į Lietuvą ir perlaidoti, o 1958 metais ant palaidojimo vietos iškilo akmeninis „Laimės žiburys“. „Šis kultūros paveldo objektu pripažintas objektas byloja apie jauno mirusio rašytojo testamento išpildymą“, – pabrėžė D. Stankevičienė.