Klaipėdos piliakalniams – unikalūs akcentai
Uos­ta­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je stūk­san­čius kur­šių pi­lia­kal­nius su­tvar­ky­ti pa­si­ry­žu­si ir į biu­ro­kra­ti­nes džiung­les anks­čiau pa­kliu­vu­si me­ri­ja jau ma­to proš­vais­čių.

Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos projektai jau parengti derinti bei svarstoma galimybė Žardės pilies kalno papėdėje tyvuliuojančiame tvenkinyje įrengti kūlgrindą – akmenimis grįstą slaptą povandeninį kelią. „Ši idėja įdomi, nors istoriškai toje vietoje kūlgrindos nebuvo. Tačiau jų būta etninėse kuršių žemėse, mūsų kraštas nuo seno garsėja slaptais keliais per pelkes, tik pastarųjų išliko vos vienas kitas. Prie Žardės piliakalnio kūlgrinda galbūt atliktų edukacinę, turistinę funkciją, taptų netikėta patirtimi lankytojams. Juoba kai supilti povandeninį taką leidžia ir geografinė aplinka“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Kaip pasakojo piliakalnio papėdėje gyvenantis senolis, prieš dešimtmečius tvenkinio vietoje ganėsi karvės, lomoje plytėjo drėgna pieva.

Jei klaipėdiečiai įgyvendins šį sumanymą, tokios atrakcijos Lietuvoje negalės pasiūlyti joks kitas piliakalnis, o jų mūsų valstybėje yra apie 900.

Rankų nenuleido

Vietos valdžios dėmesio Klaipėdos pietinėje dalyje esantis Žardės ir šiaurinėje – Purmalių piliakalniai sulaukė palyginti neseniai. Dėl šio kuršiškojo paveldo nepriežiūros kritikuota merija pernai skyrė lėšų, tačiau susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis – piliakalnių neleido tvarkyti pats Kultūros paveldo departamentas.

„2018 metų savivaldybės biudžete Žardės piliakalniui tvarkyti buvo numatyta 200 tūkst. eurų, bet šių pinigų šiemet negalėsime panaudoti. Išaiškėjo nemažai teisinių, įstatymų spragų, teko kreiptis į Kultūros ministeriją, keisti tam tikrą tvarką. Tačiau jau parengti abiejų piliakalnių techniniai projektai. Jei juos pavyks dar šiemet suderinti, pirmiausia pradėsime tvarkyti Žardės piliakalnį, o 2020-aisiais – Purmalių“, – teigė V. Juška.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, kad savivaldybės biudžete numatyti 200 tūkst. eurų nebus perskirstyti kitoms reikmėms. „Nors ir iškilo teisinių sunkumų, tarpinstitucinių ginčų, Klaipėda siekia pažintiniam turizmui pritaikyti savo piliakalnius“, – „Lietuvos žinioms“ sakė merijos valdininkas.

Anot V. Juškos, remiantis optimistinėmis prognozėmis, jau kitais metais galėtų būti paskelbtas Žardės piliakalnio tvarkybos rangos konkursas ir prasidėti realūs darbai. „Nuo pilies kalno bus iškirsti menkaverčiai medžiai, paliekant senus, tad piliakalnis atsivers visu gražumu. Antrojo pasaulinio karo metais kalno šlaituose buvo iškasti bunkeriai, tad juos teks užpilti, sutvirtinti šlaitus. Taip pat planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, pažintinį taką, medinius laiptus į piliakalnį ir kitą infrastruktūrą“, – vardijo jis.

Dar 200 tūkst. eurų planuojama skirti Purmalių piliakalniui, į kurį būtų nutiestas naujas dviračių takas. „Norime pratęsti dabar itin populiarų dviračių taką kairiuoju Dangės krantu nuo Biržos tilto iki Botanikos sodo. Ties juo takas nutrūksta, tad bus įrengiama tąsa iki pat minėto piliakalnio, o nuo jo – ir iki Girulių. Prie piliakalnio esanti paleoastronominė stebykla su akmenų sistema taptų dar vienu traukos tašku, nes tokio autentiškai išlikusio objekto Lietuvoje daugiau nėra niekur“, – pasakojo V. Juška.

Kūlgrindos efektas

Svarstant, kaip paskatinti miestiečius ir svečius domėtis Klaipėdoje išlikusiais kuršių piliakalniais, vis drąsiau kalbama apie nestandartinius sprendimus. Vienas tokių – nutiesti povandeninį taką prie I-XIV a. Žardės piliakalnio. Greta jo tyvuliuoja nedidelis vandens telkinys, kuris buvo siejamas su kuršių laikais, bet neseniai paaiškėjo, kad seklus tvenkinukas susiformavo tik XX a. antrojoje pusėje. Šią vasarą jis buvo taip išdžiūvęs, kad buvo matomas dumblėtas dugnas.

Kaip pasakojo piliakalnio papėdėje gyvenantis senolis, prieš dešimtmečius tvenkinio vietoje ganėsi karvės, lomoje plytėjo drėgna pieva.

Šalia piliakalnio tyvuliuoja seklus (30-50 cm gylio) tvenkinukas, kuris po vandeniu ir slėptų akmenimis grįstą kelią.Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Lietaus vandenys iš aukštumų nutekėdavo į šalia piliakalnio sruvenančią Smeltalę. Sovietmečiu, kai upę melioravo, po žeme įrengė natūralaus drenažo užkardas. Nuo to laiko lomoje ėmė kauptis vanduo, susidarė tvenkinukas“, – žurnalistui teigė senolis. Ši aplinkybė sukėlė diskusijas, kad vandens telkinį būtų galima išnaudoti. „Ateityje planuojama tą tvenkinį išvalyti, sutvarkyti aplinką, tad galėtų būti supiltas ir į piliakalnį vedantis slaptas kelias po vandeniu“, – svarstė V. Juška.

„Lietuvos žinių“ kalbinti specialistai vieningai tvirtino, kad Žardės atveju kūlgrinda neabejotinai galėtų pritraukti lankytojų. „Pats piliakalnis nėra labai įspūdingas, nors įrengtas istoriškai ir archeologiškai itin turtingame komplekse. Kūlgrinda pritrauktų įvairesnę auditoriją, dėmesį atkreiptų ekstremalių pojūčių entuziastai, o ir pačiame piliakalnyje daugiau laiko praleistų žmonės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė archeologas dr. Gintautas Zabiela. Pasak jo, aplinkybė, kad Žardės atveju autentiškos kūlgrindos nerasta, neturėtų atgrasyti nuo originalios idėjos įgyvendinimo. „Vakarų Lietuva garsėjo kūlgrindomis, viena yra išlikusi etninėje kuršių žemėje Kretingos rajone. O Žardės atveju tai būtų edukacinis motyvas. Juk ne vienam lankytojui galimybė pačiam bristi slaptu povandeniniu taku paliktų neišdildomų įspūdžių. Atvykę vien dėl kūlgrindos taip pat sužinotų ir apie Žardės archeologinio komplekso istoriją“, – teigė dr. G. Zabiela.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys svarstė, kad vien kūlgrindos įrengimu nereikėtų apsiriboti. „Galutinis tikslas – pastatyti vadinamąjį skanseną, t. y. muziejų po atviru dangumi su rekonstruotais kuršių namais, atkurtais gynybiniais pylimais ir grioviais, medinės pilies elementais. Žvelgiant į ateitį, kūlgrinda galėtų tapti viso to pradžia“, – tikino J. Genys.

Paveldui nepakenktų

Paprašytas pakomentuoti, kaip vertina kūlgrindos įrengimo įdėją, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas nebuvo toks entuziastingas. „Tvenkinys nepatenka į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną. Be to, kaip paaiškėjo, ten tebuvo pokariu užsemta pievos loma. Žinoma, jei būtų nuspręsta įrengti kūlgrindą, toje vietoje reikėtų atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Kita vertus, po vandeniu slypintis akmenimis grįstas takas būtų nematomas, tad negadintų ir kraštovaizdžio“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino paveldosaugininkas.

V. Juška pridūrė, kad kūlgrindos idėjos nepavyktų realizuoti Žardės piliakalnio tvarkybai skirtomis lėšomis. „Kūlgrindai eilė ateitų, kai būtų skirta lėšų tvenkiniui valyti, aplinkai tvarkyti. Tokių planų yra, bet tai – jau atskiras projektas“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas.