Klaipėdos piliakalniai lieka už borto
Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė bu­vo pa­si­ry­žu­si šie­met in­ves­tuo­ti 200 tūkst. eu­rų į kur­šiš­ko Žar­dės pi­lia­kal­nio tvar­ky­bą, ta­čiau da­bar aiš­kė­ja, kad šie pi­ni­gai grei­čiau­siai bus skir­ti ki­toms reik­mėms.

„Tvarkyti piliakalnių mums neleidžia Kultūros paveldo departamentas (KPD). Akivaizdu, jog šiemet Žardė nebesulauks investicijų. O kitąmet miesto taryboje bus labai sunku įrodyti, kad tvirtinant biudžetą reikėtų skirti naujų lėšų piliakalniams. Gėda dėl to, kas vyksta. Miestas nuoširdžiai norėjo pritaikyti Žardės ir Purmalių piliakalnius visuomenės pažinimui, bet susidūrėme su nesuvokiama KPD pozicija. Kreipsimės į teismą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.

Klaipėdos miesto savivaldybė iki šiol neturi informacijos, kada konkrečiai bus pakeisti paveldo tvarkybos reglamentai.

Dar vasarį KPD kritikos strėles nukreipė į Kultūros ministeriją (KM) ir paprašė, kad skubiai būtų pakoreguoti teisės aktai, reglamentuojantys piliakalnių tvarkybos procesus. Iki šiol nieko nepadaryta, todėl klaipėdiečiai ir miesto svečiai toliau matys apžėlusius, lankyti nepritaikytus piliakalnius.

Derybos – bevaisės

Žardės ir Purmalių piliakalnius norinti sutvarkyti uostamiesčio savivaldybė susidūrė su neįveikiama kliūtimi. Tvarkybos projektus ėmė blokuoti KPD Klaipėdos skyrius, vadovaujamas Audronės Puzonienės.

„Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, projektuotojai ir merijos darbuotojai vasarį dalyvavo KPD pasitarime Vilniuje ir aptarė problemas. KPD reikalauja pateikti piliakalnių valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nors siekiame sutvarkyti valstybinėje žemėje esančius piliakalnius ir turime Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Buvo sutarta, kad ši teisinė situacija – taisytina. Išsprendus problemą paprastesnis taptų ir atpigtų piliakalnių tvarkybos darbų projektų rengimas, o tai būtų reikšminga ne tik Klaipėdos miestui, bet ir visai Lietuvai“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo uostamiesčio merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Anot jo, KPD vadovybė pažadėjo kaip įmanoma greičiau inicijuoti būtinų reglamentų pakeitimą. Savivaldybės atstovai ir architektai gavo patikinimą, kad artimiausiu metu problema bus išspręsta.

„Iš pradžių buvo įvardijamas vasario 16 dienos terminas, vėliau – kovo 11-osios. Jau balandžio pabaiga, o pažadai iki šiol neištesėti. Tiesa, KPD iškart po minėto pasitarimo kreipėsi į KM ir pasiūlė keisti paveldo tvarkybos reglamentus. Tačiau sprendimo paieškos, regis, paskendo biurokratiniame liūne. Norint pakeisti paveldo tvarkybos reglamentą, reikia gauti trijų ekspertų išvadas, bet specialistų paslaugos perkamos viešųjų pirkimų tvarka. Iš neoficialių šaltinių žinome, kad KPD nepavyko nupirkti ekspertų paslaugų, nes neatsirado norinčiųjų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – pasakojo V. Juška. Dėl to Klaipėdos miesto savivaldybė iki šiol neturi informacijos, kada konkrečiai bus pakeisti paveldo tvarkybos reglamentai.

„Kyla pagrįstas klausimas, ar apskritai juos reikia taisyti, mat kiti KPD teritoriniai skyriai taiko kitokią praktiką ir nereikalauja valdymo teisę patvirtinančių papildomų dokumentų, jei tvarkomi piliakalniai patenka į valstybinę žemę. Jau devynis mėnesius Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos projektų rengimas faktiškai yra sustojęs. Dabar aišku, kad šiemet piliakalniai nebus sutvarkyti“, – sakė merijos atstovas.

Gresia teismai

Uostamiesčio vicemeras A. Šulcas stebėjosi, kodėl Klaipėdai taikomi visiškai kitokie standartai nei kitoms savivaldybėms. „Tai sąmoningas sabotažas. KPD Klaipėdos skyrius kelia mums absurdiškus reikalavimus ir neleidžia toliau plėtoti projektų. Pakartotinai į jį kreipsimės, bet jei gausime neigiamą atsakymą, prasidės teismų maratonas. Ir piliakalniai toliau liks nesutvarkyti“, – dėstė jis.

Esą jei teismai bus pralaimėti, tuomet paaiškės, kad merija net žolės pjauti savivaldybės teritorijoje esančiuose piliakalniuose neturi teisės. „Labai gaila ir apmaudu dėl tokios situacijos. KPD pats ragino mus tvarkyti šį kuršišką paveldą, o kai ryžomės ir numatėme tam lėšų, viską užblokavo. Tuo metu kitur piliakalniai tvarkomi be jokių nuosavybės dokumentų ir absurdiškų reikalavimų“, – piktinosi A. Šulcas.

„Lietuvos žinių“ kalbintas KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus tikino vos spėjantis dalyti padėkos raštus Kauno apskrities savivaldybių merams, seniūnams. „Neturime tokių problemų, kokių kyla uostamiestyje. Piliakalniai tvarkomi, nes patys esame suinteresuoti, kad šis procesas vyktų. Tik džiaugiamės kiekviena iniciatyva. Nekariaujame su savivaldybėmis. Tai, kas vyksta Klaipėdoje, labai keista. Juk kiekvienas KPD skyrius turi skatinti piliakalnių tvarkybą“, – svarstė S. Stoškus.

Pikta ir gėda

Archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys susiklosčiusią situaciją apibendrino trimis žodžiais: pikta, gėda ir skandalinga.

„KPD požiūris yra nedovanotinas. Užuot skatinęs piliakalnių tvarkybą, departamentas stabdo procesus. O juk paveldosaugos institucija ir turėtų būti garvežys, kuris tempia į priekį. Klaipėda galėjo būti pavyzdys, kaip spręsti biurokratines problemas. Dabar viskas stringa ir unikalūs kuršių piliakalniai toliau želia brūzgynais. Klaipėdos savivaldybė ne vienus metus buvo linčiuojama, kad neskiria dėmesio piliakalniams. Kai nutarė investuoti, patyrė akibrokštą iš pačių paveldosaugininkų“, – stebėjosi muziejaus vadovas.

Uostamiesčio savivaldybė jau investavo į piliakalnių tvarkybos projektų rengimą. Skelbtus viešuosius pirkimus 2017 metais laimėjo UAB „Vakarų siluetas“. Projektų rengimo kaina – 10,8 tūkst. eurų.