Klaipėdos miesto pinigai kultūrai: kas juos pasidalijo?
Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė gi­ria­si šiais me­tais de­šim­ta­da­liu au­gan­čiu biu­dže­tu. Skel­bia­ma, jog iš 183,5 mln. eu­rų mies­to pi­ni­gų kap­še­lio – 21 mln. eu­rų skir­tas poil­siui, kul­tū­rai, re­li­gi­jai, kad asig­na­vi­mai kul­tū­rai per 4 me­tus iš­au­go 3,8 kar­to. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Eg­lė Del­tu­vai­tė pa­žy­mi, kad skai­čiai įspū­din­gi, kol ne­įsi­gi­li­ni, ir ko­men­tuo­ja ne­se­niai pa­skirs­ty­tą da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą tea­tri­nės veik­los prog­ra­moms, rep­re­zen­ta­ci­niams fes­ti­va­liams bei kul­tū­ros ir me­no sri­čių pro­jek­tams.

„Į 21 mln. eurų biudžetą kultūrai įtraukti ir ES investiciniai projektai, infrastruktūros išlaikymas, šildymo išlaidos ir panašiai. Tiesiogiai kultūros ir meno sritims šiais metais numatyta 367~400 Eur, stipendijoms – 75~400 Eur, o programoms – 860~100 Eur, įskaitant ir reprezentacinius festivalius ir stambiuosius miesto renginius“, – realią miesto paramą skaičiavo E. Deltuvaitė.

Poreikį tenkina tik 27 proc.

Nors žmonių Klaipėdos mieste per pastaruosius ketverius metus mažėjo, kultūros bei meno kūrėjų bendruomenė susitraukė, tačiau kultūros ir meno projektų skaičius daliniam Savivaldybės finansavimui gauti, pasak vedėjos, nemažėja.

„2015 m. buvo finansuoti 49 sričių projektai, 2016 m. – 69, 2017 m. – 77, 2018 m. – 75 projektai. Teikiamų projektų skaičius taip pat kasmet auga, kaip ir finansavimo poreikis. Sričių projektų dalinio finansavimo apimtys išaugo nuo 186 595 eurų (2016 m.) iki 379 600 eurų (2018 m.), vidutinė vienam projektui skirta suma išaugo nuo 2 704 eurų (2016 m.) iki 4 929 eurų (2018 m.). Tačiau jeigu kalbėtumėm apie finansavimo poreikį, jis nesiekia net 27 proc.“, – tvirtino E. Deltuvaitė.

Lygūs ir lygesni

Pažvelgus į teatrų programų finansavimą, į akis krenta, kad trijų Klaipėdos teatrų – Jaunimo, Lėlių teatro ir Šeiko šokio teatr programoms kirta po vienodą sumą – 56 000 Eur, o Apeirono teatrui – 20 000 Eur.

„Priimant šį sprendimą buvo ilgai diskutuota, tačiau prieita prie bendros nuomonės, kad, nepaisant to, jog šių teatrų specifika, auditorija ir veiklos pobūdis skirtingi, jų visų veikla miestui – svarbi. Analizavome praėjusių metų rezultatus, pasiektus rodiklius, ir nors jie skiriasi, tačiau vertinant bendrą pasiektą rezultatą, išskirti vieno ar kito teatro buvo neįmanoma. Kiekvienas teatras vykdo unikalią veiklą, turi savo auditoriją, visi jie užtikrina scenos menų įvairovę mieste. Visiems jiems reikalingas finansavimas, visi jie gauna finansavimą ir iš Lietuvos kultūros tarybos, nė vieno iš jų visos iš Klaipėdos miesto prašomos lėšų sumos finansuoti neįmanoma, o atidžiai peržiūrėjus sąmatas konkrečiai pasakyti, kurių išlaidų ar veiklų teatras neva galėtų atsisakyti, vėlgi nebuvo pagrįstų ar logiškų argumentų. Tad kad ir keistas iš pradžių atrodytų sprendimas skirti vienodai, atsižvelgus į daugybę kriterijų, jis šiais metais – teisingiausias“, – dėstė Kultūros skyriaus vedėja.

200 000 Eur šiais metais Klaipėda skiria 7 reprezentaciniams festivaliams organizuoti. Priminsime, kad reprezentacinių festivalių sąrašas yra tvirtinamas konkurso būdu trejiems metams.

Didžiausia suma – 45 000 Eur – tradiciškai skirta Tarptautiniam Klaipėdos pilies džiazo festivaliui. Šiek tiek mažiau – 40 000 Eur – gavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. 28 000 Eur šiemet skirta Tarptautiniam šiuolaikinio meno festivaliui „Plartforma“ organizuoti. „Klaipėdos muzikos pavasariui“, tarptautiniam lėlių teatro festivaliui „Materia Magica“ ir gatvės teatrų festivaliui „Šermukšnis“ atseikėta po vienodą 20 000 Eur sumą.

Jūros šventės painiava

Pažymėtina, kad didžiausias Klaipėdos miestą reprezentuojantis renginys Jūros šventė nėra įtrauktas į kitiems festivaliams skirtų pinigų dalybas. Ji finansuojama pagal programą „Jūrinės kultūros tarptautinės tęstinės programos“. Tačiau, analizuojant Kultūros projektų programos finansavimą, matyti, kad šiame konkurse varžėsi ir atskiri Jūros šventės renginiai, kuriuos organizuoja VšĮ „Klaipėdos šventės“.

Pavyzdžiui, projektui „Senamiesčio erdvių transformacijos“ Vizualiųjų menų programoje skirta didžiausia suma – 10 200 Eur. E. Deltuvaitė aiškina, kad tokia painiava yra įprasta praktika.

Tam tikrų klausimų, kuriais reikia kalbėtis ir ieškoti geriausių sprendimų, kyla. Pavyzdžiui, pusiausvyra tarp tikslo užtikrinti miesto gyventojams kokybiškas kultūros paslaugas ir vietos organizacijų, kurios kartais priverstos konkuruoti su stipresnėmis organizacijomis iš kitų miestų, palaikymo. Prioritetų atnaujinimas galėtų būti vienas iš sprendimo būdų

„Jūros šventės programos jau seniai nebegalima laikyti vienu projektu. Tai mega kategorijos renginys, susidedantis iš daugybės skirtingų organizacijų projektų ir iniciatyvų. Jei ekspertai prastai įvertina tokius projektus arba nepakanka lėšų, jie ir neįvyksta. Mes stebime, kad veiklos nesidubliuotų, t. y. jei projekto veiklos ir išlaidos būtų įrašytos į Jūros šventės programą, projektas „Senamiesčio erdvių transformacijos“ finansavimo negautų. Tik noriu akcentuoti, kad kitos organizacijos taip pat gauna finansavimą projektams, kurie vyksta Jūros šventės metu ir papildo programą“, – pažymėjo Kultūros skyriaus vedėja.

VšĮ išsilaiko pačios?

Pašnekovės nuomone, nieko blogo ir tame, kad kartu su kitomis įstaigomis ir organizacijomis dėl finansavimo kultūros ir meno projektams varžosi Savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos (VšĮ Klaipėdos šventės, VšĮ „Klaipėda ID“ („Kultūros fabrikas“), Kultūros ir turizmo informacijos centras).

„Galbūt šioje situacijoje klaidina tai, kad dažnai manoma, jog jei viešosios įstaigos steigėjas yra Savivaldybė, įstaiga gauna lėšų išlaikymui ir / ar atlyginimams, kaip, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos.

Savivaldybės viešosios įstaigos turi išsilaikyti pačios, tad jos konkuruoja kartu su visu NVO sektoriumi, joms taip pat ne visada pavyksta gauti finansavimą.

O miesto biudžetinės įstaigos projektų konkursui apskritai negali teikti“, – aiškino E. Deltuvaitė.

Matomi – nematomi

Atnaujinta kultūros ir meno projektų programinio finansavimo tvarka Klaipėdoje taikoma antrus metus. Projektai šioje programoje skirstomi ne pagal įprastas kultūros ir meno sritis: architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir tarpdisciplininio meno, o į scenos menų, istorinės atminties, paveldo ir etninės kultūros, vizualiųjų menų, jūrinės kultūros ir edukacijos, kultūros edukacijos ir kultūros ir kūrybinių industrijų programas.

Šiais metais Klaipėdos miesto savivaldybė kultūros ir meno sričių projektams iš dalies finansuoti paskirstė 379 400 eurų. Į šį finansinio pyrago gabalą šiemet pretendavo net 169 projektai.

Akivaizdu, jog prioritetai skiriami jūrinei kultūrai ir edukacijai, tačiau neabejotinai ignoruojamos architektūros, literatūros, leidybos sritys. Šiais metais finansinio palaikymo iš Klaipėdos savivaldybės negavo du gilias ir gražias tradicijas turintys literatūriniai renginiai: „Poezijos pavasaris“ ir „Proza rudenį“ (vietoje Novelės rudens), pateikti kaip Kultūrinės edukacijos programos konkursui.

Šiuos renginius organizuojančio Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis patvirtino, jog iš tiesų nėra paparasta paraišką derinti prie Klaipėdos kultūros ir meno projektų finansavimo sąlygų, nuostatų ir prioritetų.

„Literatūra, leidyba juose yra apeinama ne pirmus metus. Mes kažkodėl esame nematomi.

Labai apmaudu, kad tie, kurie tuos nuostatus rengia, skiria finansavimą, net neateina pasižiūrėti ir įvertinti rezultato.

Ar bus skirtas finansavimas projektui, ar ne,priklauso nuo paslaptingų ekspertų. Tikriausiai net STT nežino, kas yra tie ekspertai. Šiais metais, ekspertų vertinimu, mūsų pateiktos „Poezijos pavasario“ ir „Prozos rudenį“ paraiškos nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir finansavimo negavo.

Labai liūdna dėl to. Poezijos pavasaris – tarptautinis renginys, organizuojmas nuo 1965 metų. Gegužės 16–26 d. buvome suplanavę tradicinį jo atidarymą viešoje erdvėje, poezijos skaitymus I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, Skulptūrų parke, Šiaurės rage, Juodkrantėje ir Skuode, festivalio svečių plukdymą ir poezijos skaitymus Kuršių mariose. Unikalus renginys ir „Prozos ruduo“, kurio metu visą savaitę vyksta vieši prozos skaitymai, skelbiamas konkursas. Tokie renginiai skatina domėtis literatūra, skaityti“, – komentavo J. Šikšnelis.

Programų košė

Klaipėdos savivaldybė viešai pateikia lentelę, kurioje nurodytos paraiškas teikusios organizacijos, jų projektų pavadinimai, ekspertų suteikti balai ir kokia suma skirta projektui įgyvendinti.

Sudėtinga vien iš programos pavadinimo spręsti apie jos turinį, tačiau kai kurie projektai atrodo tarsi pasiklydę ar neradę vietos, priskirti ne tai programai, vaizdžiai tariant, – košė.

Pavyzdžiui, garso meno festivalis „Garso teatras“ finansuojamas kaip vizualiųjų menų projektas, Aleksandro Dapkevičiaus fotografijų albumo leidyba ir kūrybos pristatymas finansuojamas kaip kultūros edukacijos projektas, paminklo Vydūnui Klaipėdoje bronzinės figūros gamyba – kaip istorinės atminties, paveldo ir etninės kultūros projektas ir pan.

„Artėjant finansavimo etapo pabaigai, bus galima atidžiau pasižiūrėti į rezultatus ir programų poveikį, galvoti apie programinio finansavimo kryptis, jų atnaujinimą. Galbūt galima svajoti, kad ateityje programų bus tiek, kiek ir sričių, bet tam reikalingos ir papildomos lėšos, ir stiprios, aktyvios organizacijos.

Kultūros skyriui vadovauju tik pusę metų, tad tvirtų apibendrinimų dar nedrįsčiau pateikti.

Kuo mes tikrai unikalūs ir kur tikrai matyčiau inovacijų galimybę, tai – jūrinė kultūra. Šioje srityje mums niekas neturėtų prilygti, dar turime daug erdvės tai išnaudoti“, – svarstė E. Deltuvaitė.

Kas gavo daugiausia?

Scenos menų programai iš viso pateikta 19 paraiškų. Finansavimas skirtas 11. Iš viso joms padalyta 61 000 Eur. Didžiausia suma – 17 000 Eur – skirta Klaipėdos dramos teatro rengiamam tarptautiniam teatro festivaliui „TheATRIUM“ ir dar pridėti 5 000 Eur atskiru projektu pristatomai Lietuvos teatro vitrinai, kuri vyks to paties festivalio metu.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektams pagal šią programą skirti 9 000 Eur (šokio spektakliui vaikams „Tikroji dinozaurų istorija“ – 3 000 Eur ir renginių ciklui, skirtam kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms minėti 6 000 Eur). Pridėjus dar 8 000 Eur, kuriais Klaipėdos savivaldybė parėmė šio teatro edukacinį projektą „Statykime operą“, Klaipėdos valstybinis muzikinis yra tarp lyderių, gavusių vieną didesnių miesto finansinių injekcijų, iš viso 17 000 Eur.

8 000 Eur gavo Gargžduose registruotos jaunimo organizacijos „Alterno“ suplanuotas renginių ciklas „Kaminkrėčio vasara“. Beje, šios organizacijos projektui „#Lietuva #Latvija #Eesti“ skirti dar 4 000 Eur pagal Istorinės atminties, paveldo ir etninės kultūros programą. Šiai programai iš viso pateikta 21 paraiška. 10 paraiškų surinko reikiamą balų skaičių finansavimui gauti ir pasidalijo 31 000 Eur. Tarp jų nėra nė vienos paraiškos, susijusios su etnine kultūra.

Daugiausia pinigų pagal šią programą skirta Lietuvos jūrų muziejaus projektams: Dangės flotilei ir „Laisvės burėms“ – 8 000 Eur. Keista, kad šie projektai nepriskirti jūrinės kultūros ir edukacijos projektų programai. Dar 5 800 Eur skirti Lietuvos jūrų muziejaus 40-ečio jubiliejinei parodai „Mus jungia jūra“ sukurti ir eksponuoti pagal vizualinių menų programą.

Pažymėtina, kad Lietuvos jūrų muziejus šiais metais kultūros ir meno programų konkurse itin aktyvus ir jo projektai dosniai finansuoti. Iš viso dalinis finansavimas skirtas 5 šios organizacijos projektams, iš viso 24 628 Eur.

Vizualiųjų menų programai buvo pateiktos 27 paraiškos, dalinis finansavimas skirtas 12 projektų. Jie pasidalijo 47 004 Eur. Didžiausia suma teko jau minėtam Jūros šventės projektui „Senamiesčio erdvių transformacijos“, taip pat didelė suma skirta Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui. Finansuojami trys šios organizacijos projektai: Angelinos Banytės „Monumentalumas tyloje“ – 7 800 Eur, tarptautinė gintaro juvelyrikos paroda „Amber room“ – 5 620 Eur ir meno festivalis „Faktas-forma“ – 3 945 Eur.

Netikėta, bet daugiausia lėšų pagal jūrinės kultūros ir edukacijos programą skirta ne jūrinei organizacijai, o VšĮ „Klaipėdos jaunimo teatrui“ – dokumentinio teatro spektaklio „Jūrinės šviesos“ pagal klaipėdiečių jūrininkų pasakojimus parengiamajam etapui atseikėta net 13 405 Eur. Net visų žinomam Laivų paradui skirta mažiau – 8 000 Eur.

Iš viso šiai programai buvo pateikta 13 projektų, finansuoti 7. Jiems iš miesto biudžeto skirta 43 279 Eur.

Daugiausia, net 28 paraiškos, konkurse pateikta pagal Kultūrinės edukacijos programą. 56 314 Eur suma paskirstyta 10 projektų. Didžiausia parama suteikta menininkų grupei „Žuvies akis“. Dviem jos projektams interaktyvaus edukacinio šokio projekto „Valgykla / Canteen“ sklaidai Klaipėdoje ir mokslo bei meno festivaliui „Restart“ iš viso skirta 13 589 Eur.

Konkurencija – nelygi

Kultūros ir kurybinių industrijų programų konkurse „liūto“ dalis teko žinomos kino režisierės Inesos Kurklietytės kuruojamiems projektams „Tarptautinėms jaunųjų kino profesionalų kūrybinėms dirbtuvėms „Vasaros media studija 2019“ – 6 000 Eur (pateikėjas Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir dokumentiniam filmui „Anikė. Meilės istorija“ – 12 000 Eur. (pateikėjas Audiovizualinių menų industrijų inkubatorius). 10 000 Eur skirta tarptautiniam kino festivaliui „Kino pavasaris“, 7600 Eur – Europos šalių kino forumui „Scanorama“.

Klaipėdiečiai – VšĮ „Klaipėda ID“ („Kultūros fabrikas“) ir VšĮ „Medijų uostas“ – kūrybinių industrijų produktams kurti ir Europos kino festivaliui „GoDEBUT 2019“ organizuoti pasidalijo po 5 201 Eur.

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja E. Deltuvaitė prisipažino kol kas nedrįstanti daryti skubotų išvadų, nes daugeliu atveju reikia nemažai laiko įvertinti suteikiamos paramos grąžą.

Greitu metu Klaipėdos savivaldybė dar paskelbs menininkų rezidencijų srities ir bendruomeninių projektų konkurso rezultatus.

Teatrinės veiklos programos finansavimas 2019 M.

Organizacija Programos pavadinimas Skirta iš savivaldybės biudžeto lėšų (Eur)

VšĮ „Apeirono teatras“ AD REM Klaipėda (Apeirono mitas) 22 000

VšĮ „Šeiko šokio teatras“eiko šokio teatro kūrybinė bei edukacinė programa 56 000

VšĮ „Klaipėdos jaunimo teatras“ 2019 m. Klaipėdos jaunimo teatro veiklos programa 56 000

VšĮ „Lėlių teatras“ Klaipėdos lėlių teatro meninė ir edukacine veikla 2018–2020 m. 56 000

Iš viso: 190 000

Reprezentacinių festivalių finansavimas 2019 m.

Organizacija Festivalio pavadinimas Skirta iš savivaldybės biudžeto lėšų (Eur)

VšĮ „Klaipėdos jaunimo teatras“ Tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“ 26 300

Asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“ Klaipėdos pilies džiazo festivalis 45 600

Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė XLII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ 20 000

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ 40 000

VšĮ „Klaipėdos lėlių teatras“ Tarptautinis lėlių teatro festivalis „MATERIA MAGICA“ 20 000

Menininkų grupė „Žuvies akis“ Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“ 28 100

BĮ Kultūros centas „Žvejų rūmai“ XX Tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ 20 000

Iš viso: 200 000