Klaipėdoje bus įamžintas partizanų vado atminimas
Klai­pė­dos val­džia ket­vir­ta­die­nį nu­spren­dė mies­te įam­žin­ti par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go at­mi­ni­mą.

Ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto, kuriame A. Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937–1939 metais, bus pakabinta atminimo lenta.

Už tokį sprendimą balsavo 23 tarybos nariai, prieš buvo vienas, o trys susilaikė.

„A. Ramanauskas-Vanagas ir šiandien kovoja, yra rikiuotėje ir yra su visais tais, kurie vertina, gerbia ir gina Lietuvą kaip laisvą, nepriklausomą ir teisinę valstybę“, – posėdžio metu sakė Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų, ją skatino okupacinės sovietų valdžios vykdomos represijos, trėmimai į Sibirą.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Partizano vado palaikai kapinėse Vilniuje buvo atrasti ir identifikuoti šiemet, rudenį vyks iškilmingas palaikų perlaidojimas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A. Ramanausko-Vanago atminimas įamžintas įvairiuose miestuose – jo vardu pavadinta gimnazija Alytuje, Edukologijos universitete Vilniuje įrengta auditorija – muziejus, suėmimo vietoje Kaune pastatytas paminklinis akmuo. Panevėžyje ir Alytuje partizanų vadas pagerbtas paminklinėmis lentomis.

A. Ramanauskas-Vanagas besislapstydamas yra parašęs prisiminimus, jie neseniai vėl išleisti pakartotinai.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos rusų sąjungos narys V. Titovas, svarstant klausimą dėl partizanų vado įamžinimo viename savivaldybės komitetų, melagingai apkaltino A. Ramanauską-Vanagą dėl nekaltų civilių žudymo.

Prokuratūra dėl jo pasisakymų pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Klaipėdos taryba – apkaltos procesą.

Pats V. Titovas sako, jog rėmėsi sovietų teismo duomenimis. Jis ketvirtadienį ragino atidėti partizanų vado atminimo įamžinimo svarstymą, kad „nebūtų erzinami klaipėdiečiai“, o nusprendus klausimą svarstyti vienintelis balsavo prieš.

Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, kuriose partizanai vadinami banditais ir kur apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.

Partizanai mirties bausmes trėmimų vykdytojams, sovietiniams pareigūnams ir šnipams paprastai vykdydavo po karo lauko teismo nuosprendžių.

A. Ramanauskas – Vanagas savo prisiminimuose rašė, kad partizanų vadovybė reikalaudavo kuo stropiau nagrinėti bylas, kurios dėl šnipinėjimo kaltinti civiliai, o jei paaiškėdavo, kad nusikalto partizanai, pati partizanų vadovybė juos griežtai bausdavo.