KGB šešėlis trukdo signataro įamžinimui Dauguose
Aly­taus ra­jo­ne Dau­guo­se jau dau­giau nei de­šimt­me­tį ne­su­ta­ria­ma ku­rio­je vie­to­je sta­ty­ti pa­mink­lą ki­ta­dos čia ku­ni­ga­vu­siam Ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rui Vla­dui Mi­ro­nui (1880–1953).

Rytoj Dauguose vyks viešas svarstymas-diskusija „Signataro Vlado Mirono įamžinimas Dauguose: vieta ir forma“. Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas pabrėžia, jog šiuo svarstymu nutarta pagaliau baigti daugiau nei dešimtmetį užsitęsusias diskusijas dėl šio valstybės vyro įamžinimo.

Šis Nepriklausomybės akto signataras 1945-asiais vien pasirašė sutikimą bendradarbiauti, tačiau KGB struktūroms nieko nėra išdavęs.

Kelia daug aistrų

Meras A. Vrubliauskas pabrėžė, kad Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, Valstybės tarybos nario, vieno iš tarpukario Lietuvos Ministrų pirmininkų V. Mirono, kuris yra kunigavęs Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčioje, o gyvenęs netoli Daugų stovėjusiame Bukaučiškių dvare, įamžinimo klausimas kelia ypač daug Daugų gyventojų aistrų. „Kadangi vietos šio žmogaus paminklui nepavyksta išrinkti daugiau nei dešimtmetį, buvau bemanąs, kad Daugų žmonės kažkuo ypatingi, nesugebantys susitarti. Tačiau girdėdamas nesutarimus dėl Vilniaus Lukiškių aikštės paminklo supratau, kad aistros dėl paminklų būdingos visai Lietuvai“, – teigė meras.

Savivaldybės vadovas pasidžiaugė, jog savivaldybės rūpesčiu sutvarkyta signataro V. Mirono dvaro teritorijoje stovėjusi koplyčia, jo vardu pervadinta buvusi Daugų Pergalės gatvė, V. Mirono vardą yra pasirinkusi Daugų gimnazija. „Tačiau paminklui vietos Daugų gyventojai kaip neranda, taip neranda“, – teigė A. Vrubliauskas. Jis sakė, jog aršiausios diskusijos vyksta dėl to, ar paminklui stovėti centrinėje Daugų aikštėje, vadinamoje miesto sodu, ar skverelyje prie šio miesto bažnyčios. Pasisakantieji už paminklą skverelyje pabrėžia, jog V. Mirono kunigavimo Dauguose laikais būtent toje vietoje būta miestelio centro, o dabartiniame Daugų centre augę javai.

Sunerimta dėl bendradarbiavimo su KGB

„Vykstant svarstymams, kur pastačius paminklą šiam Lietuvai daug nusipelniusiam žmogui, mus, kaip ir visus Lietuvos gyventojus, pasiekė žinia, kad V. Mironas buvo pasirašęs sutikimą būti KGB agentu informatoriumi, o paviešintas tas faktas Dauguose sukėlė dar daugiau diskusijų ne tik dėl paminklo vietos, bet ir apskritai dėl jo reikalingumo“, – prisiminė A. Vrubliauskas. Meras teigė, jog aiškintis fakto dėl kunigo V. Mirono bendradarbiavimo su KGB jis vyko į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC), kur jam buvo pateikta išsami informacija apie tai, kad šis Nepriklausomybės akto signataras 1945-asiais vien pasirašė sutikimą bendradarbiauti, tačiau KGB struktūroms nieko nėra išdavęs. 1947-aisiais V. Mironas represinių struktūrų buvo nuteistas kalėti, o 1953-aisiais mirė Vladimiro (Rusija) sunkiųjų darbų kalėjime. Jo kapas nežinomas, o Vilniaus Rasų kapinėse jam pastatytas kenotafas.

Pasak A. Vrubliausko, V. Mirono įamžinimui Dauguose Alytaus rajono savivaldybės taryba yra skyrusi lėšų (iki išrenkant paminklo kūrėjus, kokia pinigų suma skirta paminklo statyboms, neskelbiama), tad jam skirtą paminklą siekiama pastatyti šiais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metais. Norima paminklą šiam signatarui atidengti liepos 6-ąją švenčiant Mindaugo karūnavimo, arba Valstybės dieną.