Kėdainiečiai nenori skęsti kaimynų šiukšlėse
Kė­dai­niuo­se ak­ty­viai ren­ka­mi ne­pi­ta­rian­čių gy­ven­to­jų par­ašai, kad Za­bie­liš­kio są­var­ty­nas bū­tų dau­giau kaip dvi­gu­bai iš­plės­tas ir į jį bū­tų ve­ža­mos ne tik jų, bet ir kai­my­ni­nių sa­vi­val­dy­bių – Jo­na­vos, Kai­šia­do­rių, Ra­sei­nių, Kau­no ra­jo­no bei mies­to – at­lie­kos.

Abejojama ir naujojo sąvartyno dydžio tikslingumu, nes Lietuva yra įsipareigojusi daugiau nei perpus sumažinti išmetamų atliekų kiekį.

Iki kitų metų pabaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) Kėdainių pašonėje planuoja 17 ha plote įrengti sąvartyną. Pagal projektą 70 metrų kalne sutilptų 950 tūkst. tonų atliekų ir kasmet jis išskirtų 60 tūkst. kubinių metrų nemalonaus kvapo filtrato.

Kyla klausimų

Prieš 15 metų pradėtas eksploatuoti 7,5 ha plotas Pelėdnagių seniūnijoje jau baigiamas pripildyti. Apie sąvartyno plėtrą KRATC galvojo jau seniai – 2004 metais Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė dvi regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros alternatyvas. Viena jų – įrengti sąvartyną kitoje vietoje, kita – išplėsti Zabieliškio sąvartyną ir išnaudoti esamą infrastruktūrą.

Nors tuometiniai Kėdainių rajono vadovai aktyviai priešinosi, buvo nuspręsta plėsti Zabieliškių sąvartyno teritoriją, motyvuota tuo, kad šalia jo yra tinkamo dydžio laisvos žemės sklypas. „Lietuvos žinių“ duomenimis, Zabieliškio sąvartyno plėtros projektas šiuo metu yra įstrigęs, tačiau ne dėl gyventojų nenoro kaimynystėje turėti dar vieną taršos objektą.

Kėdainietė Karolina Štelmokaitė, šiuo metu dirbanti Briuselyje Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos politine patarėja, teigė, kad KRATC dar nėra pradėjęs statybų ir net negali jų pradėti. Mat neseniai baigė galioti centrui 2013 metais išduota aplinkosauginė „indulgencija“, be kurios jokia tarši ūkinė veikla negali būti vykdoma. Tad KRATC šių metų spalio mėnesį buvo priverstas vėl kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą.

K. Štelmokaitė tvirtino, kad šįkart aplinkosaugininkams, nagrinėjantiems KRATC paraišką, skirtingai nei 2013 metais, kyla klausimų ir rimtų abejonių dėl projekto reikalingumo.

„Juk Lietuva iki 2020 metų yra įsipareigojusi sumažinti išmetamų atliekų kiekį ir perdirbti arba kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. dabartinio jų kiekio. Daug abejonių dėl infrastruktūros reikalingumo kelia ir projekte pateikiamos atliekų kiekio prognozės. Mat jų kiekis apskaičiuotas neatsižvelgus į rūšiavimo potencialą bei neįtraukus numatytų atliekų deginimo (Vilniaus ir Kauno kogeneracinių) jėgainių siūlomų galimybių“, – aiškino EP Žaliųjų frakcijos politine patarėja.

Kito pasirinkimo nėra?

Tačiau KRATC direktorius Kęstutis Balčiūnas tikino, kad projektas nėra įstrigęs, ir teigė, jog viso labo vyksta projekto pakeitimo derinimai su aplinkosaugininkais. Mat pirminį Zabieliškio sąvartyno plėtros projektą buvo nuspręsta patikslinti – drenažiniam sluoksniui anksčiau naudotą skaldą sąvartyno dugne pakeisti supresuotų padangų blokais.

Šiuo metu laukiama Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo, ar KRATC bus leista įgyvendinti patikslintą projektą. „Jei aplinkosaugininkai nesuderins patikslinto projekto, vykdysime šiuo metu galiojantį“, – tvirtino K. Balčiūnas. Pasak jo, aplinkai nekenksmingesnis ir racionalesnis yra naujasis variantas, nenaudojant iškastinių medžiagų.

70 metrų kalne sutilptų 950 tūkst. tonų atliekų ir kasmet jis išskirtų 60 tūkst. kubinių metrų nemalonaus kvapo filtrato.

Paklaustas, ar atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus ir pradedamą Kaune statyti kogeneracinę jėgainę, sąvartyno plotas nėra per didelis, K. Balčiūnas tikino: „Tikrai apskaičiavome, kokio dydžio sąvartyno reikia. Jėgainės statyba dar tik pradedama, o vietos atliekoms sąvartyne turime tik iki kogeneracinės jėgainės atidarymo. Jei jėgainė būtų pastatyta, kaip žadėta, 2015 metais, atliekų tvarkymas jau būtų kitoks. Tačiau dabar iki 2020 metų kito pasirinkimo neturime.“

Kėdainių rajono merijos, turinčios teisę vetuoti minėtą projektą, vadovų pozicijos vakar nepavyko sužinoti – nei meras, nei vicemerė, nei savivaldybės administracijos direktorius telefonu nebuvo pasiekiami arba nenorėjo pateikti savo pozicijos.