Kauno turtas ne visada tvarkomas skaidriai
Prieš tre­jus su tru­pu­čiu me­tų Kau­no mies­to me­ras Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis ža­dė­jo skaid­res­nę veik­lą, nei iki tol vyk­dy­ta, taip pat – tin­ka­mai su­tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tį tur­tą. Ta­čiau da­bar opo­zi­ci­ja tei­gia, kad tvar­kant ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą kar­tais tai­ko­mi dve­jo­pi stan­dar­tai.

Balandį kilo ne tik aplinkinių gyventojų, bet ir „Maximos LT“ darbuotojų pasipiktinimo banga, kai Kauno miesto savivaldybė tyliai nusprendė apmokestinti automobilių stovėjimo aikštelę Šiaurės prospekte.

Vygantas Gudėnas: „Kauno miesto savivaldybėje taikomi dvejopi standartai.“

Ji tapo „Riboto stovėjimo laiko zona“, kai už ilgesnį kaip tris valandas trunkantį transporto priemonės statymą reikalaujama mokėti 9 eurų rinkliavą, o jos nesumokėjus dar po trijų valandų skiriama 40–100 eurų bauda. Mokestį už automobilių stovėjimą Kaune renka savivaldybės viešoji įstaiga (VšĮ) Automobilių stovėjimo aikštelės.

Beje, ir šiuo, ir kitais atvejais savivaldybėje priimant sprendimus šmėkšteli mero V. Matijošaičio sūnų Šarūno ir Dainiaus (šis, beje, yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys) vardai.

Sulaužė duotą pažadą

„Savivaldybėje bandėme sužinoti, kas inicijavo minėtos automobilių stovėjimo aikštelės apmokestinimą. Mums buvo atsakyta, kad „vienas pilietis“. Tačiau, mano supratimu, pirmiau reikėtų paisyti ne verslininko, o gyventojų interesų“, ‑ sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vygantas Gudėnas.

Automobilių stovėjimo laiką Kaune riboja ir prekybos centrai „Savas“, „Molas“, „Akropolis“. Tačiau prekybos centro Šiaurės prospekte statytojai gyventojams buvo pažadėję, kad jie automobilius aikštelėje galės statyti nemokamai. Beje, aikštelę ir pastatą valdo Šarūno Matijošaičio vadovaujama įmonė „Kauno saulėtekis“, priklausanti „Vičiūnų“ grupei.

Tokį pažadą gyventojai buvo išgavę ne šiaip sau – prekybos centras iškilo šalia daugiabučių, kurių kiemuose gyventojų automobiliai sunkiai telpa. Apmokestinus aikštelę, nemokamos vietos kiemuose pradėjo ieškoti ir UAB „Maxima LT“ darbuotojai, nes darbo metu laikyti automobilius aikštelėje jiems tapo per brangu. Kilus skandalui, pradėtos derybos, kad VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelės padarytų išimtį bent jau šio prekybos centro darbuotojams.

„Maximos LT“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė „Lietuvos žinias“ informavo, kad jų darbuotojai jau turi galimybę statyti automobilius šalia parduotuvės. „Kaip ir planuota, buvo išpirktos septynios automobilių statymo vietos, kuriomis kasdien naudojasi 14 parduotuvės darbuotojų, dirbančių skirtingomis pamainomis“, ‑ rašė E. Dapkienė.

Dvejopi standartai

„Kyla klausimas, kas savivaldybėje priima sprendimus, kada nekilnojamąjį turtą atiduoti panaudai, o kada jį išnuomoti ir už kokią kainą, kada skelbti aukcioną. Akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybėje taikomi dvejopi standartai“, ‑ sakė V. Gudėnas.

„Panaudos pagrindais patalpos suteikiamos vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, taip pat Savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-ųjų liepos 14 dienos sprendimu. Dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais subjektams, kurie atitinka panaudos subjekto kriterijus pagal minėtus teisės aktus ir pateikia visus reikalaujamus dokumentus, sprendžia savivaldybės taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant Vyriausybės programą, pagal kurią vertinamos visiško panaudos atsisakymo galimybės, šiuo metu rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais pereinamuoju laikotarpiu gerokai sumažinamas panaudos subjektų skaičius“, ‑ teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Prieš Visvaldui Matijošaičiui tampant Kauno miesto meru, šiose patalpose veikė Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaliakalnio padalinys.Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Opozicinės TS-LKD frakcijos narys V. Gudėnas priminė atvejį, kai prieš mėnesį Kauno miesto taryba nusprendė skelbti patalpų nuomos aukcioną. Šiomis patalpomis naudojosi senovinių automobilių asociacija „Retromobile“, Aleksote įsteigusi senovinių automobilių muziejų.

Asociacijas „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad toks Kauno valdančiųjų sprendimas šokiravo tiek jį, tiek asociacijos narius. „Tikėjomės, kad kuriame didžiulę pridėtinę vertę, remontuodami patalpas investavome 35 tūkst. eurų, bet miesto valdžia, matyt, mano kitaip. Mums tai buvo didelis smūgis“, – sakė R. Kardelis.

Iki šiol patalpas iš Kauno miesto savivaldybės besinuomojanti „Retromobile“ mokėjo 0,2 euro už kvadratinį metrą. Tačiau Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė šią sumą padidinti dešimteriopai – iki 2 eurų. Taigi, asociacija turėtų mokėti 2200 eurų kas mėnesį. R. Kardelis įsitikinęs, kad baigiantis nuomos laikotarpiui sąmoningai atsisakyta ją pratęsti ir pakelti nuomos kainą. Pasak asociacijos „Retromobile“ prezidento, jokių derybų, pokalbių ar kompromisų savivaldybė nesiūlė.

Vygantas Gudenas. TS-LKD nuotrauka

Žaliakalnyje – pigiau nei Aleksote

Tuo metu Lietuvos automobilių sporto federacijai (LASF) Kauno miesto taryba pernai ne konkurso būdu už 50 eurų per mėnesį iki 2026-ųjų rugsėjo 28 dienos išnuomojo savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 82,5 kv. m patalpas Savanorių pr. 56.

Anksčiau šiose patalpose veikė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaliakalnio padalinys. Nors nesiginčijama, kad bibliotekos padalinių tinklą reikėjo optimizuoti, tačiau kauniečiams nekaip atrodo tai, kad atlaisvintos patalpos iš pradžių nemokamai, o vėliau už simbolinę kainą atiteko LASF, kurios viceprezidentas yra Dainius Matijošaitis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Valiukas „Lietuvos žinias“ patikino, kad patalpos buvo neremontuotos, jas savo lėšomis sutvarkė federacija. „Kitų pretendentų neatsirado, todėl šias patalpas buvo planuojama parduoti“, ‑ atsakyme rašė D. Valiukas.

Be jau minėto Žaliakalnio padalinio, 2016 metais buvo likviduoti Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Demokratų“, J. Gruodžio, „Versmės“, „Skrydžio“, „Ryto“, „Saulėtekio“ ir „Švyturio“ padaliniai. „Restruktūrizuojant biblioteką dalis naudotų patalpų buvo grąžinta savivaldybei. Svarstydama tolesnes šių patalpų panaudojimo galimybes, merija vertino jų būklę, buvimo vietą ir poreikį įgyvendinti savivaldybės funkcijas“, ‑ apie kitus likviduotus padalinius kalbėjo

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.