Kauno savivaldybė ieško būdų apriboti eismą aplink Sugiharos namus
Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė ieš­ko bū­dų ap­ri­bo­ti eis­mą ap­link tu­ris­tų mė­gia­mus tar­pu­ka­rio ja­po­nų dip­lo­ma­to Či­ju­nės Su­gi­ha­ros na­mus.

„Gatvė siaura, dėmesys didelis, japonų turistai važiuoja dideliais autobusais – tų nepatogumų yra daug. (...) Sugiharos namams reikia galvoti, kaip organizuoti parkingą, nes turistams be galo svarbu nusifotografuoti prie šio namo“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Šiuo klausimu nesutaria muziejaus ir savivaldybės atstovai: muziejus norėtų sudaryti turistams galimybes atvykti autobusais, tuo metu savivaldybės atstovai teigia nuolat gaunantys gyventojų skundus, be to, sustojęs transportas užstoja istorinę vietą.

„Yra pagyvenusių žmonių, neįgalių – turistus priversti vaikščioti pėsčiomis labai sudėtinga“, – antradienį per savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdį kalbėjo Sugiharos namų vadovas Simonas Dovidavičius.

Komisija nusprendė įrengti prie muziejaus stovėjimo dvi vietas autobusams, kur jie galės sustoti 45 minutėms – maždaug tiek trunka ekskursija po Sugiharos namus.

Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus Paulius Keras svarstė, kad nėra galimybės apriboti sunkiasvorį transportą taip, kad gatve važinėti galėtų tik muziejaus lankytojų autobusai.

„Ta problema yra ne tiek eismo organizavimo, kiek muziejaus veiklos organizavimo“, – sakė jis.

Privačių namų kvartale Žaliakalnio mikrorajone esantis turistų traukos centras yra gausiai lankomas. Prie Sugiharos namų įrengti stovėti draudžiantys ženklai, tačiau tuomet autobusai stoja toliau ir tai kelia gyventojų nepasitenkinimą.

Pasak Kauno vicemero S. Kairio, siekiama, kad turistų autobusai sustotų ties Kauno sporto hale, o iki muziejaus siaura Vaižganto gatve ateitų pėsčiomis.

„Jeigu mums pavyktų ne tik tą gatvę padaryti logistine, per kurią gabenami turistai, bet būtent leisti jiems praeiti ir pasakyti kelis akcentus, kuo vienas ar kitas namas yra žymus, kas ten gyveno, kaip tie žmonės prisidėjo prie Lietuvos kūrimo ir to laikotarpio, kai pats Sugihara buvo Kaune, būtų įdomiau“, – BNS sakė vicemeras.

Anot jo, savivaldybė planuoja bendrauti su gidų asociacijomis ir derinti turistus į šią vietą vežančiais kelionių organizatoriais.

Tuometinis Japonijos vicekonsulas 1939 – 1940 metais gyveno Kaune ir su olandų konsulu Janu Zwartendijku čia išdavė „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.

Č. Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties. Paskutinės jo pasirašytos vizos esą buvo paleistos per traukinio langą.

Muziejaus duomenimis, pernai muziejus sulaukė 17 tūkst. lankytojų, iš jų apie 14 tūkstančių – japonai.

Muziejaus lankytojų kasmet daugėja, todėl tikimasi, kad šiemet jų bus apie 19 tūkstančių.