Kauno regiono šiukšlių karas: metų paliaubos
Tre­čia­die­nį po­sė­džia­vęs Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas re­ko­men­da­vo Za­bie­liš­kio są­var­ty­no plė­trą pla­nuo­jan­čiam Kau­no re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trui pri­stab­dy­ti šiuos pla­nus vie­nus me­tus ir ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vių at­lie­kų ša­li­ni­mo bū­dų.

Ar tai – pergalė, ar tik pertrauka šiukšlių karą paskelbusiems kėdainiečiams, nenorintiems skęsti šalia esančių savivaldybių atgabentose šiukšlėse, šiandien galima tik spėlioti.

Mat sprendimai jau ne kartą buvo keičiami. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) dalininkės yra visos Kauno regiono savivaldybės, kurioms pagal jų dydį priklauso balsai: Kauno miestui – keturi, o kitoms savivaldybėms – Kėdainių, Kaišiadorių, Raseinių, Jonavos – po vieną. Tačiau iš tikrųjų KRATC valdyboje Kauno miesto savivaldybė yra užsitikrinusi šešis balsus: vienas jų priklauso KRATC dalininkei „Kauno švarai“, kuri yra savivaldybės įmonė. Be to, Kauno valdžia 2015 metais, formuojant naująją valdybą, savo pozicijas sustiprino žinomu teisininku Kęstučiu Jonaičiu. Tad priimant sprendimus, taip pat ir dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros, koziriai yra Kauno merijos rankose.

Dar balandžio 20 dieną lankydamasis Kėdainiuose aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo atviras – ministerija neturi jokių galimybių pakeisti situaciją. „Jeigu kalbame apie Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymą, didžiausią svorį čia turi Kauno miesto savivaldybė“, – tvirtino jis. Anot ministro, KRATC valdo visos regiono savivaldybės ir sprendimus priima jų atstovai.

KRATC dalininkai privalės apsvarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto rekomendaciją ir išdėstyti savo nuomonę dėl tolesnių sąvartyno plėtros planų.

Kaip „Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė, Kėdainių rajono gyventojai deda visas įmanomas pastangas, kad Zabieliškio sąvartynas nebūtų plečiamas ir į jį nebūtų vežamos gretimų savivaldybių – Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių, Kauno rajono bei miesto – atliekos.

Mat iki kitų metų pabaigos KRATC Kėdainių pašonėje, 17 ha plote, planuoja įrengti regioninį sąvartyną. Pagal projektą, 70 metrų aukščio kalne sutilptų 950 tūkst. tonų atliekų ir kasmet jis išskirtų 60 tūkst. kubinių metrų nemalonaus kvapo filtrato.

Jį plėsti nuspręsta neatlikus poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Bet Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į rajono gyventojų raštus ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento argumentus, balandžio 17 dieną priėjo išvadą, kad PAV dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros yra privalomas. Šis vertinimas jau atliktas pirmam Zabieliškio sąvartyno plėtros projekto variantui, pagal kurį drenažiniam sluoksniui sąvartyno dugne ketinama naudoti skaldą. Tačiau antrame, pigesniame, plėtros projekte numatyta dugną kloti supresuotų padangų blokais. Kad nereikėtų atlikti PAV, KRATC gali grįžti prie pirminio varianto ir pradėti plėtrą.

„Jei per dvejus metus neįrengsime sąvartyno, netrukus nebebus kur dėti atliekų. Situacijos neišgelbės nė Kaune statoma kogeneracinė jėgainė, nes ne visas atliekas galima deginti“, – anksčiau yra sakęs tuometis KRATC vadovas Kęstutis Balčiūnas.

Kauno rajone, Lapėse, 1973 metais įkurtas 37,4 ha ploto sąvartynas jau baigiamas užpildyti ir jį plėsti nėra galimybių. Šį sąvartyną ketinama uždaryti 2020 metais. Gelbėti nuo dvigubai didesnio sąvartyno kaimynystės kėdainiečius turėtų Kauno kogeneracine elektrinė, kuri bus užbaigta statyti tais pačiais metais.