Kauno Nemuno saloje – vandens sporto baseinas
Kau­no Ne­mu­no sa­lo­je, ša­lia „Žal­gi­rio“ are­nos, pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti van­dens spor­to cen­trą, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė Kau­no sa­vi­val­dy­bė.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad visi Kaune esantys baseinai yra perpildyti, todėl miestui reikia naujų baseinų.

„Analizuojant, kuriose miesto vietose jie galėtų atsirasti, paaiškėjo, kad daugeliui kauniečių būtų patogiausia pasiekti centre esantį objektą. Labai svarbu tai, kad kauniečių poreikis sutampa su arenos poreikiu“, – pranešime teigė V. Matijošaitis.

Pasak savivaldybės, pradėjus „Žalgirio“ arenos statybas, svarstyta, jog šalia galėtų iškilti ją papildantis statinys. Tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai skirtos komunikacijos.

„Žalgirio“ arenos vadovo Pauliaus Motiejūno teigimu, vandens sporto centro statyba reiškia arenos plėtrą arba jos rekonstrukciją. Todėl projektą parengs areną projektavusios E. Miliūno studijos komanda.

Svarbiausiu vandens sporto centro akcentu bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio, 10 takelių baseinas, 700 vietų tribūnos. Pasak P. Motiejūno, tai leis išspręsti esminę problemą, neleidžiančią „Žalgirio“ arenoje organizuoti svarbiausių pasaulinio lygio vandens sporto varžybų.

Pasak E. Miliūno studijos architekto Aurimo Ramanausko, siekiant maksimaliai išsaugoti Nemuno salos žaliuosius plotus, dabartinis reljefas susilies su statiniu ir taps jo želdintu stogu.

„Tai bus parko statinys, nekartojantis greta esančių miesto pastatų formų. Pagrindinių baseino patalpų orientacija bus į pietų pusę, į Nemuną. Tai suteiks galimybes vasaros sezono metu baseino patalpas transformuoti į atviras lauko erdves“, – pabrėžė architektas.

Svarstoma galimybė greta baseino įrengti ir lauko čiuožyklą su stacionaria ledo šaldymo įranga, taip pat – krepšinio ir mini futbolo bei vaikų žaidimų aikšteles.

Siūloma, jog pastato energijos šaltiniai būtų atsinaujinantys. Tam būtų galima naudoti geoterminę šilumą, o vasarą patalpų vėsinimui naudoti iš žemės imamą pasyvų šaltį. Vandens šildymui siūloma naudoti termodinamines saulės baterijas.