Kaune – nerimas dėl S. Lozoraičio paminklo
Kau­ne esan­ti Vie­ny­bės aikš­tė jau ku­rį lai­ką yra ta­pu­si sta­ty­bų aikš­te­le. Vyks­tant bu­vu­sio „Pramp­ro­jek­to“ pa­sta­to re­kons­truk­ci­jai, kau­nie­čiai su­si­rū­pi­no, kas lau­kia Sta­sio Lo­zo­rai­čio pa­mink­lo ir skve­ro, ku­ria­me jis sto­vi.

Paminklo garsiam diplomatui, Vilties prezidentu vadintam S. Lozoraičiui (1924–1994) ir jo aplinkos kūrėjai skulptorius Juozas Šlivinskas bei architektai Birutė ir Juozas Poniškaičiai susirūpinę šio objekto likimu.

Baiminasi prarasti

„Nors skvero teritorija juridiškai nepriskirta buvusiam „Pramprojekto“ pastatui ir neįeina į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 metų vasario 28 dienos sprendimu leisto išnuomoti bendrovei „BEI Capital“ sklypo ribas, tačiau vykdant Vienybės aikštės dalies rekonstrukciją skveras ir paminklas statybininkų yra niokojami. Čia įkurdintas statybinis kranas, želdiniai neprižiūrimi. Dalis granito sienučių ir plokščių išardyta arba uždengta“, – tikino jie.

Išties tokį vaizdą mato važiuodamas arba eidamas pro šalį kiekvienas kaunietis ar miesto svečias. Lankytojai čia nepageidaujami, o ir lankytis nėra tikslo, mat S. Lozoraičio paminklas „įkalintas“ būdelėje.

Paminklo ir jo aplinkos kūrėjai nuogąstauja, kad visuomenės lėšomis pastatytos skulptūros apskritai gali nelikti. „Bendrovės „Urban Inventors“ atstovas, pasikvietęs skulptorių (pokalbyje dalyvavo ir skvero architektai), demonstravo už bendrovei „BEI Capital“ išnuomoto sklypo ribų esančio skvero vizualizaciją su projektuojamu taku, vedančiu iš Vienybės aikštės į buvusio „Pramprojekto“ kiemą. Šis takas sunaikintų paminklą ir suardytų visą skvero kompoziciją. Nesinorėtų tikėti, kad norima sunaikinti Lietuvos patrioto S. Lozoraičio šviesų atminimą“, – rašė J. Šlivinskas ir B. bei J. Poniškaičiai.

Žada išsaugoti

Bendrovė „Urban Inventors“ ramina, kad tokie nuogąstavimai yra nepagrįsti.

„Puikiai suprantame istorinę Vienybės aikštės ir greta jos esančių istorinių paminklų svarbą, todėl paminklo S. Lozoraičiui saugumu itin rūpinamės: paminklas yra saugiai aptvertas ir uždengtas specialia medžiaga. Visi statybos darbai vykdomi pagal gautus statybų leidimus, statybų teritoriją sauganti tvora taip pat įrengta pagal reikiamą reglamentavimą. Rūpinamės, kad rekonstrukcijos metu būtų užtikrintas maksimalus saugumas, todėl laikomės teisės aktų reikalavimų. Dar kartą pabrėžiame, kad paminklas bus išsaugotas, todėl jo saugumui skiriama tiek daug dėmesio rekonstrukcijos projekto metu“, ‑ „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare rašė „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys.

Paminklo ir jo aplinkos kūrėjai tikino, kad informacija apie Vienybės aikštės rekonstrukciją nebuvo prieinama visuomenei. „Dažnai įvairiuose šaltiniuose teikiama informacija apie atnaujinamų miesto pastatų, tvarkomų parkų ir teritorijų projektavimo ir projektų įgyvendinimo eigą. Tenka apgailestauti, kad apie šio miesto bendruomenei svarbaus objekto projekto pristatymo laiką (2018 metų kovo 26 diena) Kauno bendruomenė sužinojo tik jam įvykus. Rengėjai būtų sulaukę daugiau klausimų ir racionalių pasiūlymų“, – dėstė jie.

„Urban Inventors“ generalinis direktorius su tokiais teiginiais nesutiko. „Jei kalbama apie projekto viešinimą, noriu pabrėžti, kad padarėme gerokai daugiau, nei numato teisės aktai. Projektas viešai svarstyti buvo pristatytas net keturis kartus. Be privalomų ir papildomų pristatymų, su projektu buvo galima susipažinti ir savivaldybės interneto svetainėje, jis buvo eksponuojamas merijos pastate, studentų skvere, ant statybinės tvoros, verslo centre „BLC“. Vykdydami šį projektą, glaudžiai dirbome su miesto savivaldybe, architektų bendruomene, istorikais, paveldosaugos specialistais, nes puikiai suprantame šio projekto svarbą visai Kauno bendruomenei. Siekiame sukurti aikštę, kuri bus patogi Kauno bendruomenei, pabrėžianti istorinę Kauno savastį bei kartu atspindinti modernų augantį miestą“, – tikino L. Šepetys.