Kaunas siekia tarpukario architektūros pripažinimo UNESCO paveldu
Kau­ne baig­tas pir­ma­sis eta­pas ren­giant by­lą UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šui. Į jį kau­nie­čiai no­ri įtrauk­ti mies­to tar­pu­ka­rio mo­der­nis­ti­nę ar­chi­tek­tū­rą.

Kaip BNS informavo Kauno savivaldybė, parengtas beveik 200 puslapių dokumentas. Jame aprašyta į Pasaulio paveldo sąrašą pretenduojanti architektūra, pristatyta esama jos būklė, vertingosios savybės ir tai, kaip jos saugomos.

Šiam darbui atlikti savivaldybė skyrė 30,5 tūkst. eurų.

Kitais metais planuojama pristatyti nuveiktus ir planuojamus darbus, o pabaigti rengti nominacinę bylą numatyta iki 2022 metų antrosios pusės.

Kauno tarpukario architektūra 2017 metų pradžioje buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą (angl. tentative list).

Tai sudarė galimybę rengti nominacinę bylą: paraišką dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių, tarp jų – Centrinis paštas, Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.