Karklės bažnyčios atstatymas pakvipo kriminalu
Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke (PRP) įsi­kū­ru­sia­me Kark­lės kai­me­ly­je bręs­ta skan­da­las: ka­žin kas sa­va­va­liš­kai iš­ka­si­nė­jo prieš dau­giau kaip šimt­me­tį sta­ty­tos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios pa­ma­tus.

Planus atstatyti pokariu sunaikintą šventovę puoselėja pati kaimelio bendruomenė. Tyrimą pradėję Klaipėdos paveldosaugininkai tikina, kad leidimas kasinėti bažnytvietę nebuvo išduotas.

„Niekas į mus nesikreipė. Tai, kas padaryta, – savivalės viršūnė. Kasinėjimai – ne vadinamųjų lobių ieškotojų, o žmogaus, pamėginusio atlikti profesionalių archeologų veiksmus, kuriais siekiama tiksliai lokalizuoti bažnyčios pamatus, darbas. Tačiau tai padaryta mėgėjiškai, neturint jokių būtinų leidimų šio kultūros paveldo objekto tyrimams atlikti. Jei mums nepavyks nustatyti kaltininko, bus kreipiamasi į policiją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Žaidė archeologą

Buvusios Karklės evangelikų liuteronų bažnyčios vietą puikiai žino visi keliaujantieji vaizdingomis PRP vietovėmis iki pat Palangos besidriekiančiu dviračių taku. Viena pirmųjų poilsio stotelių šioje trasoje – bažnytvietė. Dabar apie ją byloja informacinis stendas, brūzgynuose styrantys pamatai ir vietos bendruomenės pastangomis pastatytas metalinis kryžius.

1910 metais dabartinės Karklės šiaurinėse prieigose iškilusi mūrinė bažnyčia, klebonija ir ūkinis pastatas vėliau sulaukė liūdno likimo. Remiantis išlikusia ikonografine medžiaga, maldos namai per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo nedaug.

Pokariu, kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, pajūryje tarp Karklės ir Nemirsetos buvo įkurtas karinis poligonas. Iš šiaurinės Karklės kaimelio dalies iškeldintos 42 šeimos, jų namai – nugriauti. Praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį poligone atsidūrusią kaimelio bažnyčią sovietų kariškiai taip pat nugriovė. Ilgainiui buvo išnešiotos ir vertingos plytos, tad dabar bažnytvietėje riogso tik pamatų fragmentai.

Neseniai pro šį objektą važiavęs uostamiesčio archeologas Donatas Zubrickas išvydo, kad į Kultūros vertybių registro sąrašą įtraukta bažnytvietė – iškasinėta. „Kai įsisuka vadinamieji juodieji archeologai, jie kasinėja chaotiškai, palieka daug duobučių, o šiuo atveju kažin kas bandė atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus. Matyti gal 5 kasiniai palei sunaikintos bažnyčios pamatus, tarsi mėginta juos atidengti ir lokalizuoti. Tačiau tai padaryta mėgėjiškai, nesivadovaujant profesionaliomis metodikomis. Dar blogiau, kad išimtos pamatų plytos, suardyta struktūra ir suniokotas kultūrinis sluoksnis“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino archeologas.

Iškart buvo kreiptasi į KPD, nes kilo įtarimų, jog darbuotasi nelegaliai. „Žinau, kad Karklės bendruomenė jau daug metų puoselėja planus atstatyti bažnyčią, tačiau to daryti negalima neatlikus profesionalių archeologinių tyrimų. Dabar žmogus, kuris mėgėjiškai pabandė lokalizuoti pamatus, tik pakenkė šios idėjos įgyvendinimui. Liūdna, kai taip niokojamas paveldas“, – kalbėjo D. Zubrickas.

Tikra mįslė

Karklės bendruomenė pastaruoju metu išties vis aktyviau reiškia norą atstatyti šventovę. Tuo tikslu buvo rengiamas ne vienas susitikimas su PRP vadovybe, paveldosaugininkais.

„Pradžioje nutarta padėti teisinius pamatus. Teritorija jau išskirta iš valstybinio miško žemės, suformuotas valstybės valdomas sklypas. Pirmuoju etapu bus tiriama, tvarkoma vietovė, ji pritaikoma lankyti. Yra kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl finansavimo archeologiniams tyrimams skyrimo. Oficialiai tikrai neturime jokios informacijos, kad kas nors būtų kreipęsis dėl bažnytvietės archeologinių kasinėjimų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino PRP direktorius Darius Nicius.

Galimybė atstatyti bažnyčią Karklėje numatyta PRP tvarkymo plane. Atstatytame objekte galėtų veikti bendruomenės namai.

„Per susitikimą su KPD Klaipėdos skyriaus vadovybe buvo labai aiškiai pasakyta, kad prieš pradedant bet kokius planavimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus, nes reikia nustatyti tikslius bažnyčios pamatus, ištirti vietovę. Tai, jog kažkas be jokių leidimų ėmėsi šio darbo, vertinu labai neigiamai“, – dėstė D. Nicius. Jis patikino nežinantis, kas galėjo savavališkai imtis bažnytvietės kasinėjimų.

Karklės bendruomenės pirmininkas ir buvęs PRP direktorius Arvydas Urbis taip pat teigė negalintis nieko pasakyti apie šį atvejį. „Jei kas nors ieškojo auksinių kryželių, vertinu tai blogai. Apie Karklės bažnyčios atstatymą kalbame jau beveik 20 metų, tačiau valstybė sugeba tik deklaruoti remianti iniciatyvą. Jai įgyvendinti nei lėšų skiriama, nei tinkamo dėmesio rodoma. Gali būti, kad vietos bendruomenė norėjo paspartinti įvykius ir ėmėsi tokių veiksmų nelaukdama, kol gaus finansavimą archeologiniams tyrimams atlikti. Jie brangiai kainuoja“, – mįslingai kalbėjo A. Urbis.

Imsis tyrimo

Paveldosaugininkas L. Kavaliauskas pabrėžė, kad tik profesionalūs archeologai, gavę visus reikiamus leidimus, gali vykdyti tokius tyrimus. „Jų pagrindu parengti dokumentai tampa teisiniu dokumentu veikti toliau“, – paaiškino vyriausiasis valstybinis inspektorius.

Anot L. Kavaliausko, Karklės atvejis vertintinas kaip pažeidimas. „Gerai, kad pamatai nebuvo visiškai išardyti“, – svarstė jis.

Užfiksavę pažeidimą paveldosaugininkai bandys savarankiškai nustatyti, kieno tai darbas, o neradę kaltininko, kreipsis į policiją.