Jiezne iškils paminklas trijų kartų savanoriams
Ki­tų me­tų va­sa­rį mi­nint Jiez­no kau­ty­nių 100-me­tį, Prie­nų ra­jo­ne iš­kils pa­mink­las, pri­min­sian­tis mū­sų tau­tai šį svar­bų įvy­kį. Jiez­no kau­ty­nės lė­mė, kad 1919-ai­siais bol­še­vi­kams ne­pa­vy­ko įženg­ti į tuo­me­tę Lie­tu­vos lai­ki­ną­ją sos­ti­nę Kau­ną. Taip pat bus pa­gerb­tos trys pra­ėju­sio am­žiaus sa­va­no­rių kar­tos.

Prienų rajono savivaldybės ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) atstovų komisija netrukus turėtų paskelbti autorių, kurio sukurtas paminklas bus statomas Jiezno miestelyje vykusio mūšio 100-mečiui įamžinti. KASP paskelbtame konkurse iš penkių pasiūlytų darbų atrinkti du.

Šiuo metu svarstoma, ar XX amžiaus Lietuvos savanorius pagerbti Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesoriaus Osvaldo Neniškio, ar VDA studento Mariaus Burbulio kūriniu.

KASP vadas pulkininkas Arturas Jasinskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog Jiezne pastatyti paminklą savanoriams nutarta todėl, kad būtent šioje vietoje 1919 metų vasario 10–13 dienomis įvyko lemiamos mūsų šalies savanorių kautynės su bolševikinės Raudonosios armijos kariais. Šie buvo priversti trauktis ir atsisakyti planų užimti laikinąją ką tik paskelbtos nepriklausomos Lietuvos sostinę Kauną. „Paminklą siekiame atidengti Jiezno mūšio 100-mečiui. Tačiau tai bus paminklas ne tik mūšio jubiliejui, bet ir visiems praėjusio amžiaus mūsų šalies savanoriams“, – dėstė A. Jasinskas.

KASP vadas akcentavo, jog XX amžiuje ginti Lietuvos laisvės pirmieji kariai savanoriai stojo 1919-aisiais, t. y. netrukus, kai buvo paskelbta mūsų šalies nepriklausomybė. Antroji karių savanorių banga kilo, kai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvą okupavo sovietai. Šiuos savanorius vadiname partizanais. Trečioji savanorių karta susibūrė 1990 metais, kai vėl oficialiai atkūrus šalies nepriklausomybę į mūsų tautos laisvę ėmė kėsintis priešiškos jėgos.

„Tad visiems šiems mūsų tautos kovotojams ir siekiame pastatyti paminklą“, – kalbėjo A. Jasinskas. Anot jo, paminklas bus statomas iš pačių karių savanorių, kurių Lietuvoje yra apie 5 tūkst., suaukotų lėšų. Tikimasi, kad pinigų paminklui aukos ir civiliai.

Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius pabrėžė, jog Jiezne prieš 99 metus vykęs mūšis nuolat prisimenamas, miestelyje rengiamos jam paminėti skirtos konferencijos ir kiti renginiai.

„Tikiu, jog mūsų, jiezniškių, aktyvumas ir istorinis sąmoningumas lėmė, kad būtent mūsų miestelyje, o ne, pavyzdžiui, karių savanorių kovomis garsiuose Radviliškyje, Kėdainiuose ar Giedraičiuose, bus statomas paminklas trims Lietuvos savanorių kartoms“, – sakė A. Bartusevičius. Kaip tvirtino seniūnas, jis ir kiti Jiezno gyventojai išties didžiuojasi, kad laimėtas Jiezno mūšis išgelbėjo ką tik susikūrusią nepriklausomą Lietuvos valstybę. „Jei bolševikai Jiezne nebūtų buvę sumušti, jie greičiausiai būtų pasiekę Kauną, o tada vargu ar Lietuvoje būtų įtvirtinta laisvė“, – svarstė jis.

A. Bartusevičius pasakojo, kad pradinė mintis buvo paminklą statyti kelių, vedančių iš Prienų į Vilnių ir iš Alytaus į Kauną, kryžkelėje. „Tačiau galiausiai nutarta, jog paminklas privalo stovėti Jiezno aikštėje, pavadintoje Nepriklausomybės vardu“, – sakė seniūnas. Iš pradžių bus pastatytas ir atidengtas paminklas, o jau paskui prasidės aikštės sutvarkymo darbai, kurie bus finansuojami iš Europos Sąjungos fondų.

Prie paminklo Jiezno mūšiui statybos pasirengusi prisidėti Prienų rajono savivaldybė, jos lėšomis bus sutvarkyta atitinkama infrastruktūra. „Dalyvauju komisijos, kuriai tenka išrinkti paminklo kūrėją, darbe. Tad noriu pasakyti, kad mes, komisijos nariai, esame sužavėti visų konkursui pateiktų pasiūlymų. Manau, kiekvienas šių darbų, kuriuose meniškai pavaizduoti mūsų šalies nepriklausomybės simboliai, tiktų ir Vilniaus Lukiškių aikštei“, – aiškino seniūnas.