Jėzuitai ir KAM nesutaria dėl dalies Totorių gatvės sostinėje pervadinimo
Jė­zui­tai sie­kia, jog da­liai sos­ti­nės To­to­rių gat­vės bū­tų at­kur­tas is­to­ri­nis Jė­zui­tų gat­vės pa­va­di­ni­mas, ta­čiau tam prieš­ina­si čia įsi­kū­ru­si Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM).

Istorinį pavadinimą tarp Liejyklos ir Šv. Ignoto gatvių prašo atkurti Lietuvos jėzuitų provinciolas Vidmantas Šimkūnas. Kreipimęsi į Vilniaus miesto savivaldybę jis nurodo, kad taip būtų pažymėtas jėzuitų indėlis į Vilniaus miesto urbanistiką, atkurtas senamiesčio topografijos istorinis paveldas.

„Pagrindinis prašymas – atkurti istorinį gatvės pavadinimą, kuris, kaip yra informacijos, dar galiojo iki 1980–1983 metų, kol nebuvo pakeistas, bet kažkodėl nebuvo atkurtas. Mes to dalyko nesuprantame, dėl to su ta iniciatyva, artėjant Jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejui, pasiūlėme miestui tą pavadinimą atkurti“, – BNS sakė Lietuvos jėzuitų provincijos Plėtros tarnybos vadovas Gražvydas Bareišis.

Rašte jėzuitai nurodo, jog buvusios Jėzuitų gatvės pavadinimo atkūrimas Vilniaus senamiestyje nedarys žalos istoriniams gatvių pavadinimams, bus išsaugoma ir Totorių gatvė, taip pat tai, iniciatorių manymu, prisidėtų prie jėzuitų paveldo įamžinimo, indėlio į šalies kultūrą, švietimą, socialinį ir dvasinį gyvenimą, įvertinimo.

Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniuje šiuo metu yra kitų krikščionių ordinų – Benediktinų, Pranciškonų, Bernardinų, Domininkonų, Karmelitų, Augustijonų gatvės.

Vis dėlto KAM iniciatyvai kol kas nepritaria.

„Kadangi tam reikia papildomų administracinių ir materialinių išteklių, manome, kad toks sprendimas būtų neracionalus, ir jam nepritariame“, – lakoniškame atsakyme savivaldybei nurodo krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Vilniaus savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija nurodė jėzuitams tartis su gatve tiesiogiai – komisijos pirmininkas Darius Kuolys BNS tikino, kad savivaldybė gatvės pervadinimui neprieštarauja. Minimoje atkarpoje tarp tarp Liejyklos ir Šv. Ignoto gatvių, pasak D. Kuolio, buvo Jėzuitų vienuolyno ansamblis, jam priklausė ir dabar kariuomenės naudojama Šv. Ignoto bažnyčia.

G. Bareišis sako, kad dar bus bandoma tartis su ministerija, prašoma tarpininkauti ir Vilniaus arkivyskupo Juozo Grušo, kariuomenės dvasininkų.

„Mes naiviai ir nesitikėjome, kad pritarimas bus iškart, be argumentų. Aišku, suprantame ir tą dalyką, kad Krašto apsaugos ministerija yra institucija, kurios adresą norint pakeisti bus papildomų kaštų – ir ne tik jai, ir kitiems adresatams, kurie yra toje gatvėje. Tą suprantame, bet iniciatyvą pasiūlėme, paprašėme Vilniaus arkivyskupo pritarimo, kad būtų pritarimas iš arkivyskupijos, kariuomenės ordinariato, kol kas atsakymo negavome, bet manome, kad prieštaravimų neturėtų kilti“, – sakė G. Bareišis.

Lietuvos jėzuitų provincijos duomenimis, pakeitus gatvės pavadinimą adresus Registrų centre tektų keisti per 30-čiai įmonių ir įstaigų.

Vienuolių jėzuitų ordino istorija siekia 1540-uosius, kai baskas Ignacas Lojola su keletu bendraminčių įkūrė Jėzaus Draugiją. Jėzuitai Lietuvoje įsikūrė 1569 metais Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu, po metų, 1570-aisiais įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegija, 1579-aisiais – Vilniaus akademiją-universitetą, tapusį pirmuoju universitetu Lietuvoje.