Įvažiuojant į Neringą – mažiau privilegijų
Ne­rin­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės val­džia už­si­mo­jo nai­kin­ti vie­ną iš dau­gy­bę me­tų tai­ky­tų pri­vi­le­gi­jų, ku­ri leis­da­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ku­ror­te tu­rin­tiems žmo­nėms ne­mo­kė­ti va­di­na­mo­jo eko­lo­gi­nio mo­kes­čio.

Neringos meras Darius Jasaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, esą ši lengvata buvo niekuo nepagrįsta. „Dabar už įvažiavimą nemoka Neringos mieste gyvenamąją vietą deklaravę asmenys ir tie, kurie realiai jame negyvena, bet turi įsigiję būstus. Siekiame, kad pastariesiems lengvata būtų panaikinta. Taip į kurorto biudžetą per metus papildomai surinktume 20 tūkst. eurų pajamų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė meras.

Darius Jasaitis: „Tie, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Neringoje, bet jos teritorijoje turi savo antrus ar trečius būstus, nė vienu euru neprisideda prie kurorto gražinimo. Tačiau reikalauja sutvarkytos infrastruktūros.“

Tačiau kai kurie politikai nesutinka su šiomis permainomis, vadina jas neteisingomis.

Teks rinktis

Už įvažiavimą į Neringos miesto savivaldybės teritoriją Alksnynės kontrolės poste renkamas vadinamasis ekologinis mokestis. Taip siekiama sureguliuoti mašinų srautus, skatinti ekologinį turizmą. Didžiąją dalį metų rinkliava už lengvąjį automobilį siekia 5 eurus, tačiau nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos ji padidinama keturis kartus – iki 20 eurų.

„Savivaldybės taryboje nagrinėjome esamą tvarką dėl taikomų lengvatų ir įsitikinome, kad ekologinio mokesčio nemoka žmonės, kurie realiai Neringoje negyvena, bet turi čia nekilnojamojo turto. Neradome priežasčių, argumentų, kodėl ta lengvata anksčiau buvo patvirtinta, todėl šį mėnesį siūlysime ją naikinti. Minėtai grupei žmonių tokių privilegijų netaiko ir AB „Smiltynės perkėla“, tad kodėl mes tai darome?“ – svarstė D. Jasaitis.

Neringos miesto savivaldybės duomenimis, 2017 metais buvo patenkinti 106 nekilnojamojo turto savininkų prašymai atleisti nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą. Tokia išimtis suteikta 160 transporto priemonių. Tuo metu gyvenamąją vietą deklaravusių fizinių asmenų ir registruotą buveinę Neringoje turinčių juridinių asmenų atveju pateikti 1479 prašymai (1758 transporto priemonių). Iš jų fiziniams asmenims patenkinta 1218 prašymų (1416 transporto priemonių), juridiniams asmenims – 261 (342 transporto priemonės).

„Tie, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Neringoje, bet jos teritorijoje turi savo antrus ar trečius būstus, nemoka už įvažiavimą, nemoka gyventojų pajamų mokesčio mūsų savivaldybei ir nė vienu euru neprisideda prie kurorto gražinimo. Tačiau reikalauja sutvarkytos infrastruktūros. Be to, matoma pasekmių vietiniams“, – kalbėjo meras. Esą tik vasarą atvykstantys žmonės šaltuoju metų laiku Neringoje nebesilanko.

„Žiemą užsuka šildymą, todėl kaimynai, gyvenantys čia ištisus metus, priversti brangiau mokėti už šildymą, padidėja jų sąskaitos. Ateityje turėtų būti dvi alternatyvos: arba mokėti už įvažiavimą, arba registruotis Neringoje ir mokėti į jos iždą mokesčius. Pirmu atveju į biudžetą surinktume apie 20 tūkst. eurų papildomų pajamų. Per metus iš ekologinio mokesčio gauname apie 2 mln. eurų, tačiau vien mūsų bendrovės „Neringos komunalininkas“ biudžetas viršija tą sumą. O ši įmonė tvarko kurortą, pliažus, rūpinasi švara ir kokybe“, – dėstė D. Jasaitis.

Neringos savivaldybės administracijos nuotrauka

Nuomonės skiriasi

Jau parengta, tik kol kas savivaldybės tarybos nepatvirtinta nauja tvarka užkliuvo Neringos politikui Andriui Bagdonui.

„Būtų neteisingas sprendimas, nes tie, kurie Neringoje turi įsigiję nekilnojamojo turto, ne mažiau negu vietiniai myli Kuršių neriją.

Reikėtų pažymėti ir tai, kad labai daug žmonių yra tiesiog fiktyviai deklaravę gyvenamąją vietą ir naudojasi visomis privilegijomis, nors pusiasalyje tikrai negyvena. O kas turi būstus, bet čia nėra deklaravę gyvenamosios vietos, juk moka už persikėlimą į neriją“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino savivaldybės tarybos narys A. Bagdonas.

Esą panaikinus lengvatą už įvažiavimą nekilnojamojo turto savininkai bus priversti registruotis Neringoje ir nebemokės už keltą. „Tada pajamų praras valstybės įmonė. Siūlomiems pakeitimams nepritarsiu“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar panaikinta lengvata nesumažins nekilnojamo turto paklausos, meras D. Jasaitis patikino įžvelgiantis teigiamų motyvų. „Jei kris nekilnojamojo turto kainos Kuršių nerijoje, tik apsidžiaugsime. Nes dabar pati savivaldybė negali įpirkti socialinių būstų. Už tiek, kiek Neringoje kainuoja vienas butas, kitur galbūt 15 nupirktum. Būstų pardavėjai, verslininkai pasiima pelną, sumoka mokesčius valstybei, o Neringai iš to – jokios naudos“, – nelėpė politikas.