Įvaikinimo tarnyba: dešimtmetė į Naująją Zelandiją vyksta savo noru
Vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­džiu­si in­for­ma­ci­jai, kad 10 me­tų mer­gai­tę iš Kau­no sku­bos tvar­ka ke­ti­na įsi­vai­kin­ti įtė­viai iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, ša­ly­je su­kė­lė ažio­ta­žą. Ta­čiau įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad iki šiol mer­gai­tė nie­kam ne­bu­vo įdo­mi, o jos se­se­rį glo­bo­jan­ti mo­te­ris Lie­tu­vo­je šio vai­ko nei lan­kė, nei pra­šė jo glo­bos.

Įvaikina kaimiečiai iš Naujosios Zelandijos?

Informacija apie įvaikinamą dešimtmetę pasidalino, kaip teigiama, namo, kuriame gyvena mažametė, kaimynai. Pastariesiems esą pasiguodusi mažoji. Tačiau, kaimynų tikinimu, mergaitė angliškai nekalba, todėl kyla įtarimų, kaip ji bendraus su įtėviais. Pastarieji, gyvenantys Naujojoje Zelandijoje, lietuviškai nekalba, tačiau esą yra įvaikinę du berniukus iš Lietuvos. Tiesa, šie gimtąja lietuvių kalba taip pat nebendrauja.

Užsieniečių šeimos 2017 m. įvaikino 47 vaikus.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, 2009 m. gimusi mergaitė su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja technologijų pagalba: susirašinėja, bendrauja IT programų pagalba, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, taip pat papildomai mokosi anglų kalbos.

Kaimynų teigimu, iš šių susirašinėjimo metu matytų nuotraukų esą aiškėja, kad įvaikinti lietuvaitę norinti šeima gyvena kaime. Taip nuspręsta nuotraukoje pamačius namo kieme vaikštinėjančias vištas. Pašiurpę, kad vaikas skubos tvarka išsiunčiamas į kitą pasaulio galą, kaimynai kreipėsi į žurnalistus pagalbos.

Įtėvių laukia trejus metus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai bei Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos atstovai tikina, kad viešojoje erdvėje yra paskleista daug tikrovės neatitinkančios informacijos. Tarnybos duomenimis, pati mergaitė nori būti įvaikinta ir neprieštarauja prisijungti prie šeimos iš Naujosios Zelandijos.

„Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiųstame atsakyme.

Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Kitaip sakant, pirmenybė įsivaikinti suteikiama Lietuvoje gyvenantiems piliečiams arba užsieniečiams. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą, kuris yra suderintas su vaiko nuomonę ir noru, bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

„Mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui). Vaiko globėjas – šiuo atveju institucija – pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakyme.

Galutinį sprendimą priima teismas

Tarnybos duomenimis, šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris. Vieną jų globa lietuviai, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo.

„Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnę nei 6 metų vaiką“, – teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tarnybos duomenimis, siekiant užtikrinti, kad įvaikinimo procedūra atitinka vaiko poreikius, teismas nagrinėja įvaikinimo bylą ir patikrina ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje.

Dėl dešimtmetės mergaitės įvaikinimo teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima iš Naujosios Zelandijos taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis, tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir atsižvelgiant į vaiko nuomonę spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.

Trumpa informacija:

2017 m. Lietuvoje įvaikinti 139 vaikai iš Lietuvos.

Iš jų lietuvių šeimose gyvena 92 vaikai

Užsieniečių šeimos 2017 m. įvaikino 47 vaikus.

Daugiausia įvaikinta vaikų iki 3 metų amžiaus

Iš visų 2017 m. įvaikintų vaikų įtėvius turi tik 7 vaikai, priskiriami 10 – 14 m. vaikų grupei.

Per 2017 m. daugiausia vaikų iš Lietuvos įvaikinusi užsienio šalis yra Italija. (iš 47 užsienio šeimų įvaikintų vaikų italai įvaikino 24 atžalas).

Lietuvos Statistikos departamento duomenys