Įteisinta pirmoji šalyje Lietuvos kontūrus turinti aikštė
Ro­kiš­kė­nai pir­mie­ji ša­ly­je įtei­si­no Lie­tu­vos že­mė­la­pio kon­tū­rus ati­tin­kan­čią Šimt­me­čio aikš­tę. Prieš ge­rus me­tus ši aikš­tė dar bu­vo va­di­na­ma du­kart So­vie­tų Są­jun­gos did­vy­rio Ja­ko­vo Smuš­ke­vi­čiaus var­du.

Rokiškis tapo vieninteliu miestu Lietuvoje, kuriame oficialiai įteisinta aikštė, kurios ribos atitinka sumažintus mūsų valstybės kontūrus. Vienas iš šio sumanymo autorių ir fundatorių verslininkas Raimondas Sirgėdas pabrėžia, jog prašymas suformuoti 248 riboženklius turinčią aikštę neatitiko geodezinių dokumentų keliamų sveiko proto reikalavimų, tad leidusieji formuoti tokią aikštę ėmėsi išlygų, leidosi į kompromisus, darė malonę. „Iš tiesų, tokios aikštės formavimas neatitiko ir teritorijų planavimo nuostatų, bet vardan tos Lietuvos ko nepadarai“, – aikštės atsiradimo niuansus aiškino Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjas Arvydas Šarka. Šiedu vyrai, o drauge ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis džiaugiasi šiame mieste įteisinta išskirtine aikšte, kuriai suteiktas Šimtmečio vardas.

Aikštė – sumažinta Lietuva

Išskirtinės, Lietuvos kontūrus turinčios aikštės vaizdas kol kas matyti tik Registrų centro viešai prieinamuose dokumentuose. Nuėjus į pačią aikštę reiktų įdėmiai paieškoti į žemę suleistų 248 metalinių jos riboženklių. „Tikimės, kad pačios aikštės vaizdas pasikeis ateityje, o labiausiai norėtume, kad idėjas kaip turėtų atrodyti ši Šimtmečio vardą turinti aikštė siūlytų jaunimas“, – sakė meras A. Vagonis. Jis teigė, jog Lietuvos kontūrus ši aikštė oficialiai įgavo prieš šiųmetę Vasario 16-osios šventę kai su Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėju A. Šarka buvo pasirašyta žemės sklypo, apriboto 248 riboženklių, panaudos 99 metams sutartimi. „Vyresniems žmonėms faktas, kad Rokiškyje yra Lietuvos kontūrus turinti aikštė itin didelio įspūdžio gal ir nedaro. Tačiau iš jaunimo, kuris naršo po internetinę erdvę, reakcijos supratau, kad jiems labai svarbu turėti tokią aikštę. Jaunuoliai džiaugiasi internete matydami savojo miesto aikštę, kurios ribos atitinką sumažintą Lietuvos vaizdą“, – sakė Rokiškio rajono vadovas.

A.Vagonis priminė, jog dabartinė Lietuvos kontūrus turinti Šimtmečio aikštė dar prieš gerus metus buvo vadinama sukart Sovietų Sąjungos didvyrio Jakovo Smuškevičiaus vardu, o dar prieš ketverius metus joje stovėjo šiam iš Rokiškio kilusiam asmeniui pastatytas paminklas. Paminklas J. Smuškevičiui Rokiškyje išstovėjo iš viso 46 metus, jo iškėlimo klausimas buvo pradėtas kelti įkandin Vilniuje kilusios iniciatyvos nukelti Žaliojo tilto statulas. „Iškelti J. Smuškevičiaus paminklą svarstė ir kiti prieš mane dirbę merai, o man vadovaujant Rokiškio rajonui paminklas nukeltas, manau, todėl, kad aš išsirūpinau, kad jis būtų išbrauktas iš kultūros paveldo objektų sąrašo. Tai padarius, nebeliko kliūčių paminklą iškelti“, – sakė Rokiškio rajono meras. Pasak jo, dabar šio sovietų didvyrio paminklas saugomas Rokiškio krašto muziejuje. Meras teigė, jog buvo gautas Grūto parko atstovų prašymas J. Smuškevičiaus paminklą parduoti, bet tai padaryti atsisakyta.

Vienintelė Lietuvoje

„Tiems, kas nelabai supranta, kas pasikeitė Rokiškyje įteisinus Lietuvos kontūrus turinčią aikštę, aš paprastai sakau: kaip Dievo negalime pačiupinėti, nors jis tikrai yra, taip ir aikštės kontūrų atėję į ją nematome, nors tokia aikštė tikrai tokia yra, ir, negana to, ji – vienintelė Lietuvoje“, – sakė A. Vagonis. Pasak jo, aikštę taip pat galima būtų pavadinti virtualiu paminklu Lietuvos šimtmečiui. R. Sirgėdas pridūrė, jog Šimtmečio vardu pavadinta Lietuvos kontūrus turinti aikštė – paminklas ateičiai, būsimam Lietuvos šimtmečiui. „Tikiu, kad 2118-aisiais bus įvertintas šis mūsų darbas, nors dabar gal ir ne visi supranta jo reikšmės“, – sakė R. Sirgėdas. Jis pabrėžė, jog reikėjo vienerių metų intensyvaus 30-ties specialistų triūso, kad būtų įteisinta ir dokumentuose atsirastų ši aikštė.

R. Sirgėdas teigė, jog iš pradžių ir Nacionalinės žemės tarnybos, ir Registrų centro specialistai, į kuriuos buvo kreiptasi dėl 248 riboženklius turinčios aikštės įteisinimo, įrodinėjo, jog tokios aikštės formavimas neatitinka sveiko proto kriterijų, kad taip niekas nedaro ir apskritai tokių dalykų nebūna. „Taip, visi šie specialistai mums teigė, kad reikalaujame neįmanomo, bet mes nenusileidome ir tvirtinome, kad daugelis naujų idėjų iš pradžių atrodo neįmanomomis, tačiau tai dar nereiškia, kad jos neįgyvendinamos“, – sakė R. Sirgėdas. Jis teigė, jog įteisinti Lietuvos kontūrus turinčią aikštę kainavo 1500 eurų ir metus laiko atkaklių pastangų.

Geodezinis paminklas

A. Šarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui, teigė, jog pirmoji jam atėjusi mintis gavus prašymą formuoti Lietuvos kontūrus turinčią aikštę buvo: ar verta įgyvendinti tokią neracionalią idėją? Tačiau labai gretai vedėjas teigia supratęs kaip tai idėjiniu požiūriu svarbu ir dabarties, ir ateities Rokiškiui. „Dabar bet kuris, atsivertęs Registrų centro puslapį, Lietuvoje, Rokiškyje, pamato dar vieną Lietuvą“, – sakė A. Šarka. Anot jo, suformavus šios aikštės kontūrus, pastatytas geodezinis paminklas.