Ištvanas Kvik: Mes taip pat verkiame ir džiaugiamės
Ba­lan­džio mė­ne­sį mi­nė­si­me Tarp­tau­ti­nę ro­mų die­ną. Ta pro­ga Vil­niaus cen­tre bus ren­gia­mas pir­mas to­kio mas­to ro­mų fes­ti­va­lis GYP­SY FEST 2019. Vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai bus kvie­čia­mi pa­si­mė­gau­ti spal­vin­ga šo­kė­jų ei­se­na, či­go­niš­kais mu­zi­kos rit­mais ir ne­tgi par­agau­ti na­cio­na­li­nių ro­mų pa­tie­ka­lų. Vie­nas iš fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių, an­samb­lio „Sa­re Ro­ma“ va­do­vas Iš­tva­nas Kvik sa­ko, kad ši die­na – pui­ki pro­ga pa­žin­ti vie­niems ki­tus, ne­pai­sant tau­ty­bių eti­ke­čių.

– Ištvanai, artėja Tarptautinė romų diena. Kaip ji bus minima Lietuvoje?

– Tarptautinė romų diena balandžio 8-ąją pasaulyje minima jau seniai – ji buvo įteisinta 1990 m. Lenkijoje per Pasaulinį romų kongresą, siekiant prisiminti pirmą didelį tarptautinį romų atstovų susitikimą 1971-aisiais Londone. Šventiniai ir gražūs minėjimai vyksta daugelyje tų šalių, kur gyvena didesnės romų bendruomenės – esame dalyvavę šventėse Latvijoje, Slovakijoje, Švedijoje, šiemet esame pakviesti koncertuoti valstybiniame Kroatijos teatre. Tad neatsiliekame ir mes – Lietuvoje tarptautinę romų dieną minėsime ir švęsime keliais etapais.

Pirmiausia, balandžio 5-ąją rengsime konferenciją Seime. Tai oficiali dalis – kvietimas atsigręžti į romų problemas Lietuvoje bei Europoje. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos romų atstovai, politikai, tautinių mažumų atstovai, romų bendruomenių atstovai iš kitų Europos sąjungos šalių. Konferencijoje bus pristatoma romų bendruomenių padėtis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

Antrasis etapas – smagi muzikinė eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės, kuri vyks balandžio 14 d. Ši dalis bus pati įdomiausia Lietuvos visuomenei – eisenos dalyvių tarpe bus romų šokėjos bei Marijampolės, Panevėžio, Kybartų, Šiaulių vaikų romų kolektyvai šoks bei kvies praeivius prisijungti į smagią eiseną. Mobilioje scenoje, važiuojančioje eisenos centre, gros muzikantai, bus atliekami specialūs šokių, ugnies teatro numeriai – visų staigmenų nesinori išduoti (šypsosi). Bus tikrai smagu. O Katedros aikštėje specialioje scenoje planuojame parodyti trumpą teatralizuotą muzikinį pasirodymą. Taip pat Katedros aikštėje bus vaišinama čigoniškais skanumynais – kviečiu visus pasinaudoti šia reta galimybe paskanauti romų kulinarinio paveldo patiekalų.

– Tai bus pirmas Lietuvoje tokio masto romų festivalis? Laukiate svečių ir iš užsienio šalių?

– Šią šventę pažymime jau seniai, tačiau šiemet bus tik antri metai, kuomet šventė yra tokio masto. 2018-aisiais taip pat surengėme eitynes su žirgais, karietomis, ugnies šou, svečiais iš užsienio, lietuviškomis žvaigždėmis. Atgarsiai buvo daugiau negu puikūs, tad šiemet nusprendėme surengti dar ryškesnę šventę – taip, kaip mes, romai, mokame – dar daugiau dalyvių, dar daugiau muzikos, spalvų ir geros nuotaikos! Žinoma, tokią šventę surengti yra nelengva, tačiau daugelis mūsų draugų žiūri į šį renginį ambicingai ir padeda dažnai be jokių išlygų ar sąlygų.

Šiemet eitynėse „GYPSY FEST 2019“ dalyvaus latvių ansamblis AME ROMA, čekų ansamblis SKUPINA IMPERIO, rumunų ansamblis ROMA FEST, žymi romų atlikėja GITANA iš Čekijos, ELLADA iš Vokietijos, flamenko klubas TIENTOS, rytietiškų šokių studija SULTANA, Angel Project studija, romų šokių šokėjos, Marijampolės, Panevėžio, Kybartų, Šiaulių, Eišiškių vaikų romų kolektyvai. Be abejo, dalyvaus ir lietuviškos romų žvaigždės – Radži, ansamblis SARE ROMA, duetas Romanik, iš Šiaulių atvyks romų dainininkė Konsuela, pasirodys ir RAKIA KLEZMER ORKESTAR iš Vilniaus. Šventės vedėjas – ImproAkademijos vadovas Dainius Palivonas, režisierius – Marius Jampolskis. Šventę papuoš Ugnies teatras, dėl pasirodymo taip pat tariamės ir su cirko akrobatais. Katedros aikštėje pasveikinimo žodį tars IRU (International Roma Union) prezidentas, kiti garbūs svečiai. Planuojame pradžiuginti ir Lietuvos jaunimą, pristatydami šiuolaikinės romų muzikos kūrėjus bei ypatingą DJ, miksuojantį romų dainų motyvus su šiuolaikine, progresyvia muzika. O vakarinėje dalyje ruošiame GRAND koncertą „Legendos klube“, kur pasirodys visi romų artistai bei muzikantai, atvykę į šią šventę.

– Sakėte, kad festivalio šūkis bus „Romas ne džinas“. Kokia žinutė slepiasi po šia fraze?

– Šis šūkis – pirmas žingsnis siekiant laužyti stereotipus. Žmogus iš prigimties toks jau yra, kad nežinodamas, nepažindamas, susikuria istorijas, fantazijas, kaip kas galėtų būti. Tas pats vyksta ir kalbant apie romus – žmonės nepažįsta mūsų tautos, nežino, kas mes, kokie mes, todėl dažnai romus mistifikuoja, priskiria tam tikrų savybių, galių. O mes juk – paprasti žmonės. Tokie, kaip jūs. Mums taip pat skauda širdį, mes taip pat verkiame ir džiaugiamės, jaučiame, mylime ar nemėgstame. Tad šis šūkis yra kvietimas sustoti ir pagalvoti. Romas – ne džinas, ne burtininkas, ne kerėtojas, romas – toks pats žmogus, kaip ir visi kiti. Pažinkite mus. Ir priimkite mus tokius, kokiais mes esame – tiesiog žmonėmis.

– Dažnai Jūsų aplinkos žmonėms tenka susidurti su visuomenės nuostata, esą jeigu esi čigonas, tai būtinai blogietis?

– Nors šiais laikais žmonės tikrai daug keliauja ir pamato nemažai margo pasaulio, pilno skirtingos odos spalvos, skirtingų kultūrų, skirtingų papročių, gyvenimo būdo, elgesio žmonių ir tai matydami tampa vis atviresniais, kosmopolitiškesniais, pakantesniais kitokiems, tačiau situacija Lietuvoje vis dar nėra palanki romams. Taip, nuo pat tautosakos ištakų yra įsišaknijusi mintis, jog čigonas – blogasis personažas. Nemaloni ta nuostata, todėl mes ir stengiamės, kad žmonės pamatytų mus – atvirom širdim ir atvirais, besišypsančiais veidais. Romus – dainuojančius, šokančius, kuriančius, besidalinančius su visais tuo, ką turi. Romus, kurie yra pilnaverčiai ir pilnateisiai pasaulio piliečiai.

– Ar šiandien visuomenė vis dar nepasiruošusi romų integracijai, ar patys romai?

– Romai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 500 metų. Tai yra viena seniausių tautinių mažumų Lietuvoje ir mes visada buvome ir esame bendraujanti tauta. Stengiamės draugauti ir būti pilnaverčiais visuomenės nariais, tuo pačiu išlaikydami ir savo kultūrą bei tradicijas – gal dėl šių mūsų vertybių laikymosi dažnai ir esame nepriimami, atstumiami. Pavyzdžiui, einant darbintis ar nuomotis būstą, apsirengus tradicine romių apranga, gero rezultato dažniausiai nesulauksi. Žmonės iškart „klijuoja etiketę“ ir net nebendrauja. Todėl mes ir stengiamės – kad per sluoksnį įvairiausių „štampų“, etikečių ir šablonų pamatytumėte mus – Lietuvos romus, turinčius tokius pačius tikslus, tokias pačias žmogiškąsias vertybes, besilaikančius tų pačių įstatymų ir taisyklių.

manoteises.lt