Iškils Alantos dvaro apžvalgos bokštas
Alan­tos dva­rą val­dan­ti tech­no­lo­gi­jos ir vers­lo mo­kyk­la ren­gia­si at­sta­ty­ti šio dva­ro bokš­tą, ku­ris bu­vo pa­sta­ty­tas dva­ro sa­vi­nin­ku esant Ta­deu­šui Pac-Pa­mar­nac­kiui. Apie tai, ko­dėl ne­li­ko dvie­jų šio bokš­tų aukš­tų, iki šiol sklan­do le­gen­dos.

Molėtų rajone, šalia Alantos esančiame Naujasodžio kaime jau kone 200 metų stovintys Alantos dvaro rūmai po metų kitų atstatę du nugriauto šio dvaro bokšto aukštus, turėtų atgauti pirmykštį vaizdą. Už kone 40 tūkstančių eurų parengusi bokšto atstatymo techninį projektą, Alantos technologijos ir verslo mokykla paties bokšto atstatymui yra pasirengusi skirti per 80 tūkstančių eurų savo uždirbtų lėšų.

Neliko dviejų aukštų

Alantos technologijos ir verslo mokyklai vadovaujantis Vladas Pusvaškis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog puikiai besiverčianti ir kasmet daugiau nei 400 tūkstančių eurų uždirbanti jo vadovaujama švietimo įstaiga jau prieš kelerius metus išsikėlė ambicingą tikslą atstatyti dvaro bokštą, kuris kitados buvo, o ir atstatytas taptų apžvalgos bokštu. „Istorijos šaltiniai byloja, kad didikų Pacų palikuonis kunigaikštis Tadeušas Pac-Pamarnackis, pasistatęs Alantos dvaro rūmus apie XIX amžiaus vidurį, juose vasarodavo, o ilsėdamasis mėgdavo užkopti į keturių aukštų bokštą, iš kurio apžvelgdavo puikias šio krašto apylinkes“, – sakė V. Pusvaškis. Jis pabrėžė, jog dabar belikę du šio bokšto aukštai, o įsilipus į antrąjį bokšto aukštą apylinkių nematyti, juos užstoja dvaro parko medžiai.

Taip Alantos dvaras atrodo dabar.

„Daugybę metų niekas ir nepagalvojo, kad Alantos dvaras galėjo atrodyti kitaip. O su tikruoju senojo dvaro vaizdu mus, alantiškius, supažindino į Lietuvą iš Vokietijos atvykęs kunigaikščio T. Pac-Pamarnackio giminaitis, kuris atvežė nuotraukų ir kitų dokumentų, iš kurių sužinojome, kad bokštas buvo keturių aukštų, jo aukštis – 24,75 metro“, – teigė V. Pusvaškis. Direktorius sakė, jog taip pat daugybę metų niekas neabejojo, kad Alantos dvaro bokštas buvo nugriautas per Pirmąjį pasaulinį karą, juoba, kad šiame dvare buvo įsikūrusi vokiečių kariuomenė. „Tačiau bendraudami su garbaus amžiaus vietos žmonėmis iš jų išgirdome, kad porą bokšto aukštų nugriovė paskutinysis jo savininkas, tarpukario Lietuvos ministras Balys Sližys“, – sakė V. Pusvaškis. Anot jo, žmonių teigimu, dvaras su bokštu ministrui atrodęs pernelyg prašmatnus, be to, jis buvo ištaigingesnis už paties to meto prezidento Antano Smetonos dvarą Ukmergės rajone. „Gal tai ir netiesa, be tokių paaiškinimų būta“, – teigė mokyklos vadovas.

Bus ir liftas

V. Pusvaškis pabrėžė, jog inžinieriaus ir kariškio mokslus išėjęs B. Sližys, kuris buvo net šešių ministrų kabinetų narys, be to, buvo ir pirmasis Utenos apskrities viršininkas bei Klaipėdos uosto direkcijos vadovas, Alantos dvarą įsigijo iš T. Pac-Pamarnecko ir valdė jį iki šį dvarą nacionalizavo sovietai. Pats B. Sližys, vokietmečiu pasitraukęs iš Lietuvos, išvyko gyventi į Ameriką, ten ir mirė. „Kiek yra žinoma, B. Sližys Alantos dvare negyveno, jame buvo apgyvendinta jo uošvė Podėnienė, kuri, kaip pasakoja žmonės, pirmosios Lietuvos okupacijos metais sovietams vykdant trėmimus, nuo jų išsisuko vieno iš tarnų iš dvaro išvežta vandens statinėje“, – sakė V. Pusvaškis. Jis pabrėžė, jog ponia Podėnienė buvo į sovietinę tremtį išvežta kitąsyk jau iš kitos vietos. Nacionalizuotame dvare buvo įkurtas žemės ūkio technikumas, pastaruoju metu tapęs technologijos ir verslo mokykla.

„Taigi, šį kitados kunigaikščiui, po to ministrui priklausiusi dvarą mes ir norime atstatyti“, – teigė V. Pusvaškis. Pasak jo, žemės turinti, įvairias paslaugas teikianti jo vadovaujama mokykla yra pasirengusi sumokėti 84 tūkstančius eurų už keltuvą, kuris suplanuotas prie siekiamo atstatyti Alantos dvaro bokšto. „Iš viso dviem bokšto aukštams pristatyti ir apžvalgos aikštelei jo viršuje įrengti reikia 200 tūkstančių eurų. Likusių statyboms reikalingų pinigų tikimės gauti iš valstybės biudžeto bei ES investicinių fondų“, – sakė V. Pusvaškis. Jis teigė: „Mūsų dvare veiks nuolatinė didžiulio susidomėjimo sulaukianti ekspozicija, skirta iš mūsų krašto kilusiam palaimintajam Teofiliui Matulioniui. Tad atvykusieji apžiūrėti jos, o ir kitų čia veikiančių muziejinių ekspozicijų, neabejotinai norės pamatyti Alantos apylinkes iš atstatyto kone 25 metrų bokšto“.