Iš miestų ir miestelių valys tupyklas
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį nu­spren­dė įpa­rei­go­ti ša­lies gy­ven­to­jus jung­tis prie kai­my­nys­tė­je esan­čių van­dens ir nuo­te­kų tink­lų. Ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams iš­lai­dos bus kom­pen­suo­ja­mos, o ki­tiems už pri­si­jun­gi­mą teks su­mo­kė­ti pa­tiems.

Lietuva, anksčiau Europos Komisijai įsipareigojusi prie nuotekų tinklų prijungti lauko tualetus gyvenvietėse, kuriose gyvena per 2 tūkst. žmonių, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisomis laikotarpį sąlygiškai atidėjo iki 2030 metų, po kurių to neįvykdę gyventojai bus baudžiami.

Dabar prisijungti prie nuotekų ir vandens tiekimo tinklo kainuoja apie 300 eurų.

Asmenys, iki 2030 metų neprisijungę prie viešojo nuotėkų tvarkytojo, iš pradžių bus įspėjami, o paskui jiems bus skiriamos baudos nuo 70 iki 100 eurų.

Kaimams dar neaktualu

Naujovė palies tuos gyventojus, kurie individualiai išgauna geriamąjį vandenį ar patys tvarkosi nuotėkas, taip pat gyvena ne kaimuose, o miestuose ir miesteliuose, kuriuose yra ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų.

Dabar Lietuvoje tokių gyvenviečių yra 75, o kitais metais, kaip skaičiuojama, dėl emigracijos liks 66.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisomis gyventojams leidžiama tvarkyti savo nuotėkas trim būdais: arba be išlygų jungtis prie suformuotos centralizuotos infrastruktūros, arba naudoti individualius valymo įrenginius, arba lauko tualetus valyti nuolat ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

Pokyčiai laukia ir šulinių savininkų. Prie vandentiekio bus galima jungtis tiems, šalia kurių namų nutiestos geriamojo vandens trasos.

Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, privalės per 9 mėnesius sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems asmenims, turintiems teisę į paramą, nustatyta tvarka galės būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose.

Kai centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba jų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina, tokiose teritorijose turės būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotėkų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų.

Reikalavimas individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose užtikrinti nuotekų išvalymą iki nustatytų keliamų reikalavimų nebus taikomas, jei nustatoma, kad į Lietuvos teritorijoje esančius miestų nuotekų valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis bus sumažinamas bent po 75 proc.

Vysis direktyvą

Teikiamas įstatymo pataisas Seimas paskubino, nes Europos Komisija netrukus gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pirmą įspėjimą dėl laiku neperkeliamos Europos Sąjungos teisės Lietuva gavo dar 2017 metų vasario viduryje.

Dar iki 2009 metų gruodžio 31 dienos Lietuva turėjo įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvos nuostatas, tai yra užtikrinti, kad visose aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, įrengti tinkamas miesto nuotekų surinkimo ir valymo sistemas.

Anksčiau Lietuva pristatė Europos Komisijai veiksmų planą tinkamam direktyvos įgyvendinimui iki 2022 metų. ES teisės pažeidimo nepašalinusiai valstybei narei skiriamos piniginės sankcijos. Sprendimą dėl sankcijų dydžio priima ES Teisingumo Teismas. EK prašymu ES Teisingumo Teismas pastarąjį dešimtmetį už direktyvos reikalavimų nevykdymą jau yra skyręs sankcijas Portugalijai, Graikijai, Liuksemburgui, Belgijai.

Didmiesčiuose tvarkosi geriau

Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose dauguma gyventojų yra prisijungę prie centrinės nuotekų valymo sistemos, tačiau į lauko tualetus kelios dešimtosios procentų sostinės gyventojų tebelaksto.

Plačiausiai kanalizacijos sistema išplėtota Klaipėdoje ir Visagine (99,8 proc.), Panevėžyje (99,5 proc.), Alytuje (99,3 proc.).

Prasčiausia padėtis Šalčininkų, Alytaus, Lazdijų, Molėtų ir Pakruojo rajonų savivaldybėse. Problemų kyla dėl to, kad daugelyje kaimo vietovių kanalizacijos nėra. Netgi jeigu nuotekų tvarkymo sistema sukurta, prisijungti prie centrinės sistemos kainuoja gerokai brangiau nei tvarkytis individualiai.

Aplinkos ministerija teigia dedanti pastangų, kad kanalizacija galėtų naudotis ir kaimo vietovių gyventojai. Šią problemą ketinta įveikti iki 2015 metų, tačiau iki to dar labai toli.

Investavo milijardus

2001–2006 metų finansiniu laikotarpiu į vandentvarkos sektorių Lietuva investavo 1,3 mlrd. litų iš ES fondų, 2007–2013 metais – daugiau kaip 3 mlrd. litų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų. 2014 metais į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nukeliavo beveik 422 mln. litų, 2015 metais – 151,1 mln. eurų, iš jų 64 proc. iš ES struktūrinių fondų.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu pagal kelias ES struktūrinių fondų paramos priemones vandentvarkos projektams numatyta skirti 297 mln. eurų. Dabar geriamasis vanduo centralizuotai tiekiamas per 80 proc., o centralizuota nuotekų surinkimo sistema naudojasi 72 proc. visų šalies gyventojų. Tačiau dar 2015-aisiais centralizuotos vandentvarkos paslaugos turėjo būti užtikrintos 95 proc. šalies gyventojų.