Į Neringos pliažus siųs ugniagesius
Šį va­sa­ros se­zo­ną pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je Ne­rin­gos pa­plū­di­miuo­se kar­tu su gel­bė­to­jais ga­li pra­dė­ti dirb­ti pro­fe­sio­na­lūs na­rai iš Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to (PAGD).

Apie tai „Lietuvos žinioms“ pranešęs Neringos meras Darius Jasaitis tikino, jog taip siekiama, kad pati valstybė prisidėtų prie skęstančiųjų gelbėjimo.

„Baltijos jūra nuo kranto linijos nepriklauso savivaldybei, todėl ne savo teritorijoje ji teoriškai negali teikti skęstančiųjų gelbėjimo paslaugų. Tačiau tai daro. Paradoksalu: Neringos savivaldybė šiai funkcijai atlikti kasmet iš savo biudžeto skiria 230–260 tūkst. eurų, o valstybė, kuriai priklauso jūra, – nė cento. Šį mėnesį vykusiame tarpžinybiniame pasitarime buvo pateiktas pasiūlymas valstybei prisidėti bent jau žmogiškaisiais ištekliais – deleguoti į Neringos pliažus visam sezonui šešis profesionalius ugniagesius narus“, – pasakojo jis.

PAGD šios situacijos kol kas nekomentuoja, nes Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) nepriimti jokie konkretūs sprendimai.

Ribų kazusas

Neringos savivaldybė jau nebe vienus metus bene labiausiai iš pajūrio municipalitetų eskaluoja vieną temą – tikrą Gordijo mazgą.

„Baltijos jūra teisiškai priklauso valstybei. Paplūdimiai – savivaldybėms. O joms yra pavesta rūpintis skęstančiųjų gelbėjimu. Kasmet skiriamas nemenkas finansavimas, tačiau teoriškai net neturėtume rūpintis tais, kurie yra jūroje. Tai – valstybės prerogatyva. Negalime teikti paslaugų ne savo teritorijoje. Jau daugybę metų eskaluojame šią temą, nes manome, kad prie skęstančiųjų gelbėjimo Baltijoje finansiškai turėtų prisidėti valstybė“, – aiškino D. Jasaitis.

Meras pateikė konkrečių pavyzdžių, į kokią teisinę koliziją galima patekti dėl šios absurdiškos ir daug metų nekintančios situacijos.

„Štai neseniai būta atvejo Karklėje. Klaipėdos rajonas neturi oficialių paplūdimių, tad ir neprivalo rūpintis skęstančiųjų gelbėjimu. O žmogus skendo būtent toje teritorijoje. Operatyviai sureagavo kaimynės Palangos gelbėtojai, jie savo lėšomis atvyko ir išgelbėjo nelaimėlį. Vėliau jie pateikė sąskaitą Klaipėdos rajono savivaldybei. Ši atsakė, kad jūra – valstybės teritorija, todėl visas pretenzijas reikėtų pareikšti kitu adresu“, – pasakojo Neringos vadovas.

Esą jei jūroje žūtų savivaldybės samdytas gelbėtojas, ir jo artimieji kreiptųsi į teismą, municipalinė įstaiga vienareikšmiškai pralaimėtų bylas ir turėtų sumokėti nemenką sumą už žalą.

„Kodėl? Jei Valstybės kontrolė imtųsi tyrimo, paaiškėtų, kad tiek mūsų, tiek kitos pajūrio savivaldybės skęstančiųjų gelbėjimu jūroje rūpinasi neteisėtai, nes veikia ne savo teritorijose. Manau, laikas šį klausimą spręsti aukščiausiu lygiu. Arba Seimas išplečia savivaldybių ribas į jūrą, kaip tai padarė latviai, arba deleguoja savivaldybėms šią funkciją, skiriant atitinkamą finansavimą“, – svarstė D. Jasaitis.

Darius Jasaitis: "Manome, kad prie skęstančiųjų gelbėjimo Baltijoje finansiškai turėtų prisidėti valstybė.“

Padėtų profesionalai

Per pasitarimą su VRM ir jai pavaldžių institucijų vadovybe, anot D. Jasaičio, buvo nutarta žengti žingsnį bent jau sustiprinant Neringos gelbėtojų komandą.

„Pasakiau, kad ateityje gali būti ir taip: jūroje skęsta žmogus, o mūsų gelbėtojai, užuot traukę jį iš vandens, skambina bendruoju pagalbos numeriu 112. Kitas variantas – mūsų gelbėtojai apskritai neleidžia žmonėms lįsti į jūrą, kai ji banguota, sustoja vorele palei oficialius paplūdimius ir vaiko poilsiautojus. Nes kol atvažiuos ugniagesiai, kas nors gali nuskęsti. Žinoma, tokie scenarijai – vaizdingesni palyginimai“, – pripažino meras.

Vis dėlto tai galbūt paveikė VRM vadovybę, nes nutarta svarstyti galimybę siųsti į Neringą šešis PAGD ugniagesius narus.

„Po du viso sezono metu kartu su mūsų gelbėtojais budėtų Nidoje ir Juodkrantėje, po vieną – Preiloje ir Pervalkoje. Esminės problemos tai nesprendžia, tačiau pamatėme VRM geranoriškumą. Reikia suprasti ir mus: Neringos merijoje dirba 56 asmenys, o vasaros sezono metu poilsiautojų saugumui užtikrinti samdome 42 žmones. Valstybė mums nekompensuoja šių išlaidų, mokame iš savo biudžeto“, – pažymėjo D. Jasaitis.

Anot Neringos gelbėtojų vado Gintaro Kuprio, profesionalių ugniagesių-narų dalyvavimas užtikrinant poilsiautojų saugumą būtų nemenka pagalba.

„Yra ir tarp mūsų gelbėtojų tokių, kurie baigė ugniagesių narų kursus. Tačiau jų – vienetai. Privalomus kursus, kaip gelbėti žmones, mūsiškiai išeina per penkias dienas, o ugniagesiai – per dvi savaites, tad jų parengtis yra geresnė. Be to, mūsų pliažuose labai keičiasi gelbėtojai, ateina naujų, jaunų, o ugniagesiai yra profesionalai, kasdien susiduriantys su iššūkiais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

G. Kuprys vylėsi, kad į Neringą, jei VRM vadovybė nuspręs, bus atsiųsti narai, turintys patirties gelbėti skęstančiuosius būtent banguotoje ir pavojingoje Baltijos jūroje, o ne Lietuvos vidaus vandenyse.

„Tokių profesionalų patirtis padėtų ir mūsų žmonėms tobulėti“, – svarstė G. Kuprys.