Į kuršių piliakalnį – išskirtiniu taku
Pa­žin­ti­nio tu­riz­mo mė­gė­jų jau nuo ki­tos va­sa­ros lau­kia staig­me­na: bus at­ver­tas apie 2 km il­gio ta­kas į įspū­din­gą Kre­tin­gos ra­jo­ne stūk­san­tį Im­ba­rės pi­lia­kal­nį.

Anot projektą vykdančio Salantų regioninio parko (SRP) direktoriaus Modesto Šečkaus, darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį. „Naujas pažintinis takas su tilteliu per Salanto upę sujungs du labai lankomus objektus: Kalnalio kaimelį su kultūros paveldo objektais ir Imbarės piliakalnį. Jį žmonės galės pasiekti keliaudami didingais upės slėniais. Keliauti bus galima ir pėsčiomis, ir dviračiais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Šiems darbams numatyta skirti apie 250 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) ir Vyriausybės lėšų, tačiau galutinė kaina paaiškės po viešo rangos darbų konkurso, kuris dar nepasibaigęs.

Pakerės kraštovaizdis

Kretingos rajonas gali pasigirti 22 piliakalniais, bet tik nedidelė jų dalis yra sutvarkyti ir pritaikyti turizmui. Netoli Salantų miestelio stūksantis Imbarės pilies kalnas pagristai vadinamas kuršišku perlu: jis stebina savo dydžiu, istorija, legendomis, preciziškai sutvarkyta aplinka.

Šiuo metu civilizuotai pasiekti šį piliakalnį įmanoma keliaujant dulkėtų žvyrkeliu arba nuo Salantų, arba pasukus į vakarus nuo Nasrėnų. Tačiau įspūdingiausi vaizdai atsiveria žygiuojant nuo Kalnalio: perėjus upę, galingais jos slėniais. „Visgi tokį maršrutą renkasi tikrai vienetai, nes nėra infrastruktūros. Ties Kalnalio kapinaitėmis tenka leistis brūzgynais, šlaitu prie upės, o per ją nutiestas sukežęs, žygeiviams pavojingas lieptelis. Upės slėniuose taip pat nėra jokio tako, tik senas ūkininkų naudotas keliukas“, – pasakojo M. Šečkus.

Pirmiausia už skirtas lėšas bus nutiestas naujas metalinis takas ant polių, jis drieksis nuo 15 metrų aukščio Kalnalio apžvalgos bokšto iki kapinių. Ties jomis į Salanto slėnį šlaitu ves biraus grunto takas. Prie upės žygeiviams bus įrengta atokvėpio aikštelė, o ties dabar sukiužusiu lieptu pastatytas naujas. „Juo perėjus upę lankytojus pasitiks apie 2 metrų pločio upės slėnio viduriu įrengtas takas, juo bus galima keliauti apie 2 km tiesiai prie Imbarės piliakalnio. Pakeliui pastatysime ir suoliukų poilsiui, tačiau šiukšliadėžių nebus. Norime skatinti žmones, kad tai, ką kuprinėje atsinešė, ir išsineštų. Keliauti naujuoju maršrutu bus galima ir iš Salantų, apsilankius mūsų parko lankytojų centre, gavus pažintinės informacijos apie paveldo objektus, gamtines vertybes“, – teigė parko vadovas.

Jis svarstė, kad atidarius unikalų maršrutą sukrus ir verslininkai, kurie pradės Salantuose nuomoti dviračius. „Taip jau buvo Plateliuose. Kai įrengė kokybiškus, vaizdingomis vietomis besidriekiančius dviračių takus, iškart buvo atidaryti dviračių nuomos punktai. Tokio pat efekto tikimės ir Salantuose“, – tikino pokalbininkas.

Tikisi populiarumo

Kretingos rajono Turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Adelė Mazeliauskienė tikino neabejojanti, kad turistams bus patrauklus būsimasis maršrutas tarp Kalnalio ir Imbarės piliakalnio. „Informacija apie naują taką Salanto slėniais jau pasklidusi, turistai domisi, kada bus galima jį išbandyti. Beje, Kretingos rajone sutvarkyti piliakalniai sulaukia vis daugiau lankytojų dėmesio. Išskirčiau Imbarės, Kartenos, Senosios Impilties pilies kalnus. Juos lanko ir kuršių paveldo paminklais domisi tiek lietuviai, tiek užsieniečiai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ji.

A. Mazeliauskienė pažymėjo, kad keliautojų po Kretingos rajoną padaugėja esant prastesniems orams. „Žmonės atvyksta iš Palangos, jie domisi Kretingos dvaru, vienuolynu bei kuršių piliakalniais. Ypač užsieniečiams – skandinavams, vokiečiams, prancūzams, rusams – įdomūs mūsų senovės paminklai. Formuojamos grupelės, samdomi gidai, papasakojantys apie piliakalnių istoriją, legendas“, – pasakojo Kretingos rajono TIC vadovė.

Svarbu paminėti, kad vertas dėmesio ir pats Kalnalio kaimelis, jis taip pat gausiai lankomas. Ypač medinė bažnyčia su varpine (ją statant naudotos net medinės vinys). Tai unikalus liaudies architektūros paveldo paminklas. Nedidelė bažnyčia buvo pastatyta kunigaikščio Andrejaus Oginskio rūpesčiu 1777 metais, joje 1801-aisiais buvo pakrikštytas netoli esančiuose Nasrėnuose gimęs būsimasis vyskupas, švietėjas Motiejus Valančius.

Kretingos rajonas gali pasigirti 22 piliakalniais, tačiau tik nedidelė jų dalis yra sutvarkyti ir pritaikyti turizmui. Netoli Salantų miestelio stūksantis Imbarės pilies kalnas pagrįstai stebina.

O mokslininkų ištirtas Imbarės archeologinis kompleksas – itin turtingas. Piliakalnio aplinkoje žmonės gyveno nuo akmens amžiaus, pats pilies kalnas datuojamas nuo pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų iki XIII amžiaus. Ant jo stovėjo pilis, ji 1253-iųjų Kuršo dalybų akte lotyniškai vadinama Embare.

Imbarės kaime yra du valstybės saugomi apeiginiai akmenys su aukojimų dubenėliais, kurie galėjo būti išgręžti dar pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Į pietus nuo piliakalnio išlikusi pagoniška alkvietė, žinoma Skaudalių šventvietės pavadinimu. Pelkėtoje raguvoje guli du apeiginiai akmenys su aukojimų dubenimis.

. . .

Legendų šleifas

Etninei kuršių Ceklio žemei priklausantis Imbarės piliakalnis yra apgaubtas legendų skraiste. Apie šį protėvių paminklą yra rašęs ir žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

1891 metais JAV išleistoje knygoje „Pasakojimas Antano Tretininko“ vyskupas išguldė visą istoriją apie kuršių (jie klaidingai vadinami žemaičiais) ir kryžiuočių kovą dėl Imbarės. Jau pati pasakojimo pradžia intriguoja: esą ruošdamiesi antpuoliui iš pietų kuršiai statė stulpus. Juos aprišę šiaudais ir ant viršaus užmovę degutu išteptas bačkas. Vienas stulpas – Nasrėnuose, kitas – arčiau Imbarės Kalnalyje.

Kai pasirodę priešai, bačkas uždegę prie stulpų budintys sargai. Kuršiai gi „patys po valdžia Klausiagaliaus didiame buryje susirinko ant pilelių“. Ir prasidėjo gudrybės: vos nuo kalno (Kalnalio) nusileido kryžininkai, įveikė upę su visais savo vežimais, Imbarės pilėnai „atitraukė sklanstus melnyczių (malūnų): Salanta (upė) tujaus patvino“.

Užvirė kova: nuo piliakalnio buvo ridenami rąstai, „kurie braukė neprietelius“, leidosi kuršių kariai; vienas jų, persirengęs, įkišo į eile sustatytų vieną vokiečių vežimų degančią kempinę, ir didelio vėjo dėka gurguolė greitai ėmė plėškėti.

„Arkliai pradėjo skrajoti, ką matydami vokiecziai liovėsi musztiesi, skubėjo prie arklių ir vežimų“. Kuršiai, „ant sprandų sėdėdami, muszė“. Pakrikę kryžiuočiai traukėsi, tačiau rado patvenktą Salanto upę ir „turėjo plaukti, ar galvą guldyti“. Baltų vikingai kirto priešus, gaudė jų žirgus. Laimėjus pilies gynybą Imbarėje kuršiai „vieną vokietį ant garbės dievų ant savo pilės sudegino.“