Į kovą su oro tarša mieste įtraukti net mokslininkai
Klai­pė­die­čiai dar ne­nu­si­ra­mi­no dėl šie­met pa­di­dė­ju­sios oro tar­šos, nors AB Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja („Klas­co“) ėmė­si ryž­tin­gų ap­lin­kos ap­sau­gos prie­mo­nių. Kaip si­tua­ci­ją ver­ti­na ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir ki­ti spe­cia­lis­tai?

Paklaustas, ar „Klasco“ iš tikrųjų pavyko pažaboti taršą, ar bendrovė tik deklaruoja tai daranti, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas atsakė, kad iš „Klasco“ gautas aplinkosaugos veiksmų planas. Tikimasi, kad visus užsibrėžtus tikslus bendrovė įgyvendins.

„Mes irgi suinteresuoti, kad uosto ūkinė veikla nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir miestiečiams“, – sako A. Drungilas.

Vieną iš oro taršos matavimo stotelių Uosto direkcija šiemet rugsėjį pastatė „Klasco“ teritorijoje. Tiek, kiek mato jos specialistai, užterštumo kietosiomis dalelėmis norma šioje teritorijoje per beveik keturis mėnesius nebuvo viršyta nė karto.

„Mūsų stotelių duomenis „online“ gauna „Klasco“ atstovai, todėl jie, vos tik pastebėję bent menkiausią oro taršos pokytį, gali operatyviai reaguoti – stabdyti krovą ar keisti jos pobūdį. Žinoma, detalesnę analizę dėl oro taršos galėtų pateikti aplinkosaugininkai, nes jų tiesioginė funkcija užsiimti aplinkos kokybės tyrimais. Beje, jie taip pat gauna mūsų stotelės, pastatytos „Klasco“ teritorijoje, duomenis“, – aiškino A. Drungilas.

„Klasco“ tikrai nėra taršiausia“

„Klasco“ atstovai tikina, kad bendrovė sėkmingai taiko poveikio oro kokybei mažinimo priemones. Jos atliktų darbų bei įsigytų priemonių rezultatai atsispindi Uosto direkcijos pastatytos ties krovos zona monitoringo stotelės duomenų kreivėse.

Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Kaunas teigia, kad gamybos specialistai veiklą organizuoja pagal realiu laiku stebimą kietųjų dalelių ore lygį. Pastaraisiais mėnesiais jų kiekis ore ne tik neviršijo normos, bet ir nebuvo priartėję prie leistinos viršutinės ribos, kuri yra 50 µg/m³. Duomenys, kuriuos stebi ir valstybinės institucijos, rodo, kad rugpjūčio-lapkričio mėnesiais kietųjų dalelių kiekis dažniausiai siekdavo tik 10–20 proc. normos.

„Klasco“ tikrai nėra taršiausia miesto įmonė kietųjų dalelių atžvilgiu. Bendrajame įmonių, turinčių išduotus taršos leidimus, sąraše ji yra, ko gero, tik antrame dešimtuke. Jos išmetama tarša sudaro tik 2–3 proc. visų įmonių, privalančių vykdyti apskaitą, bendrojo kiekio“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

A. Šepšto teigimu, taršos matavimai buvo atliekami ir aikštelėse, kuriose kraunami birūs kroviniai. Pernai tris savaites, šiemet vasarą mėnesį aplinkosaugininkų užsakymu taršą ore tarp Švyturio g. ir „Klasco“ veiklavietės matavo mobilioji stotelė. Buvo matuojamos ir kietosios dalelės iki 2,5–10 mikronų diametro. Vidutinė 4 dalelių koncentracija sudarė 33 mikrogramus kub. m, o metinio vidurkio normatyvas yra 40. Pasak A. Šepšto, jeigu tokio intensyvumo tarša būtų ištisus metus, normatyvas nebūtų viršijamas.

Pasak jo, buvo tik dvi dienos, kai buvo viršyta ribinė 50 mikrogramų kub. m vertė. Tai gali nutikti ne daugiau kaip 35 dienas per metus. Tikėtina, kad per metus būtų 24 dienos, kai ribinė vertė būtų viršyta. A. Šepšto teigimu, nebūtų viršijamas nei metinis kietųjų dalelių iki 10 mikronų diametro vidurkis, nei ribinė 50 mikrogramų kub. m vertė.

Rugpjūčio pabaigoje aplinkosaugininkai dar tris paras matavo suspenduotas kietąsias daleles (neišskiriant pagal dalelių diametrą), t. y. visą bendrąjį kiekį ore kabančių dalelių. A. Šepšto teigimu, viršijimų taip pat neužfiksuota.

Tyrimai dar nebaigti

„Iš savo atliktų matavimų mes nematome, kad būtų viršytos nustatytos ribinės vertės. Mes vykdome valstybinę laboratorinę kontrolę, kurios tikslas – kontroliuoti, kaip ūkio subjektas vykdo jam privalomą aplinkos monitoringą. „Klasco“ neprivalo vykdyti poveikio aplinkos orui monitoringą, ji atlieka tik taršos šaltinių išmetamų taršalų į aplinką monitoringą. Mes kontroliuojame tų išmetamų teršalų kiekį, bet tik 3–4 kartus rečiau nei pats ūkio subjektas“, – sakė A. Šepštas.

Jo teigimu, jeigu nepakanka duomenų iš valstybinio lygmens monitoringo, Savivaldybė gali nusimatyti papildomus taškus. Žinoma, tokiu atveju ji ir finansuotų atliekamus matavimus.

Kadangi gyventojai kėlė daug klausimų dėl kietųjų dalelių, Savivaldybė rengia savo programą ir galbūt jau kitais metais Švyturio g. atsiras toks monitoringo taškas. Matavimai bus atliekami ištisus metus. Bus matuojamos ir kietosios dalelės iki 10 mikronų diametro, ir suspenduotosios. Tada, pasak A. Šepšto, ir bus matoma, ar normatyvai viršijami, ar ne. „Dabar teigti, kad normatyvai viršijami, pagrindo tikrai nėra“, – sakė aplinkosaugininkas.

Apie kadmį ir palanges

„Gyventojų prašymu atlikome kietųjų dalelių, nusėdusių ant palangių, tyrimus. 2017-aisiais paėmėme 5 mėginius, tokie tyrimai mūsų užsakymu buvo atliekami ir 2018-aisiais. Iš pradžių mūsų tyrimai rodė, kad didžioji dalis medžiagos, patekusios ant palangių, yra iš krovos produktų, kurie kraunami toje kompanijoje, t. y. vyravo geležies oksidai. 2018 metų rudenį atlikti tyrimai rodė, kad didesnę dalį, apie 35–40 proc., jau sudaro silicio dioksidai, t. y. smėlis. Cheminėje medžiagos sudėtyje jau nebevyravo krovos produktai.

Šių tyrimų duomenis perdavėme Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, nes gyventojai prašo atlikti tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, o tai jo kompetencija.

Taigi šiuo požiūriu galima sakyti, kad tarša bent jau iš uosto sumažėjo. Beje, kietosios dalelės į aplinką patenka ne vien iš uosto – šaltinių yra daug ir įvairių. Pavyzdžiui, dulka neasfaltuoti keliai, žvyrkeliai. Pravažiavus jais mašinai dulkėtumas toks, kad normatyvai porą kartų viršijami“, – sakė A. Šepštas.

„Mes savo darbo dar nebaigėme. Dabar organizuojame oro mėginių paėmimą iš gyvenamosios aplinkos, kai „Klasco“ vykdys krovą. Atlikę tyrimus butuose kol kas nieko ypatingo nenustatėme, išskyrus kadmio viršijimą“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Jos teigimu, kadmio viršijimas galėjo atsirasti ir dėl rūkymo tose patalpose.

„Atlikę vieną tyrimą, negalime pasakyti, ar tai įmonės įtaka, ar ne. Todėl tęsiame tyrimus ir kai juos baigsime, galėsime pasakyti, kiek „Klasco“ yra kalta ar nekalta“, – teigė A. Šlepetienė.

„Klasco“ atstovai sako, kad Vitės kvartalo gyventojų nerimas dėl gyvenamosiose patalpose rasto didesnių nei norma kadmio dalelių kiekio negali būti siejamas su uosto veikla, nes „Klasco“ pagal iš klientų gaunamus saugos duomenų lapus, kuriuose nurodoma krovinių cheminė sudėtis, krovinių, kuriuose būtų kadmio (Cd), nekrauna.

Imamasi priemonių

„Klasco“ teritoriją ir kelius laistome ir valome, krovos operacijų vietose krovinius drėkiname vandens patrankomis ir mobiliąja laistymo įranga. Šį mėnesį įsigijome dar vieną mobiliąją autocisterną. Naftos kokso rietuvės dengiamos ekologišku tirpalu“, – teigia V. Kaunas.

„Kraudami taikome technologines schemas, mažinančias krovos operacijų skaičių. Valydami vagonus naudojame uždangą, kad dulkės nusėstų vietoje. Nuolat mokome personalą dirbti su krovos ir dulkėtumo mažinimo įranga. Noriu patikinti klaipėdiečius, kad ir trumpalaikės, 6 mėnesių trukmės, poveikio oro kokybei mažinimo priemonės užtikrina gerus oro parametrus, o numatytos 3 metų laikotarpio investicinės priemonės, kurios gali sudaryti iki 2 milijonų eurų, poveikį aplinkai sumažins dar labiau.“

Pasak A. Šepšto, pats ūkio subjektas „Klasco“ tikrai ėmėsi priemonių. „Palyginti, kas buvo anksčiau, šiuo metu tikrai yra geriau. Ji numatė priemones, net yra pasirengusi stabdyti krovą, kad normatyvai nebūtų viršijami. Tikėkimės, kad situacija susitvarkys. Kita vertus, kraunant birius krovinius, kad ir kokių priemonių imtumeisi, vis tiek šiek tiek taršos į aplinką pateks“, – teigė A. Šepštas.

Tyrimus atlieka mokslininkai

Beje, norėdama planuoti ir pagrįsti investicijas į aplinkosaugą „Klasco“ pasitelkė mokslininkus. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorija nuo šių metų spalio pradžios vykdo „Klasco“ oro užterštumo, teršalų pernešimo ir šaltinių nustatymo tyrimus.

„Analizuojamos kietųjų dalelių koncentracijos, vėjo parametrai bei atliekami kietųjų dalelių laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti taršos priežastis ir šaltinius įmonės teritorijoje ir gerta jos. Tikimasi, kad tyrimų rezultatai leis geriau suprasti vykstančius procesus ir efektyviai taikyti taršos prevencijos priemones“, – pažymi darbo vadovas dr. Paulius Rapalis.