Gedimino kalno situacija – stabili
Vy­rau­jant lie­tin­giems orams, sos­ti­nės Ge­di­mi­no kal­no būk­lė yra sta­bi­li, ta­čiau iš­lie­ka nuo­šliau­žų pa­vo­jus da­ly­je kal­no vie­tų, jos ati­džiai ste­bi­mos, sa­ko kul­tū­ros vi­ce­mi­nis­tras Re­nal­das Au­gus­ti­na­vi­čius.

„Kol kas visos drenažo sistemos dirba šimtu procentų, aišku, tie ruožai pavojingi yra, bet jie yra nuolat stebimi, tos priemonės jau yra pritaikytos ir jos veikia. Katastrofiškos situacijos visiškai nėra“, – BNS sakė R. Augustinavičius.

Anot jo, pavojingiausi ruožai išlieka rytiniame ir pietrytiniame kalno šlaite, įskaitant pietrytinės gynybinės sienos dalį, tačiau šis pavojus, lyginant su praėjusiais metais, viceministro teigimu, yra labai nedidelis.

R. Augustinavičius sako, kad pavojingiausiose atkarpose avarinė būklė turėtų būti visiškai likviduota rudenį.

„Iš esmės, norėtumėme suspėti iki rudens, iki spalio mėnesio lietaus, nes didžiausias „peilis“ yra šalčio-šilumos ciklas“, – pabrėžė jis.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės pernai gruodį valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją, jos kol kas neketinama atšaukti. Iš viso Gedimino kalno tvarkymui, įskaitant avarinės būklės likvidavimą, per daugiau nei dvejus metus išleista 3,7 mln. eurų.

Vykdant darbus, kartu atlikti ir archeologiniai tyrimai ieškant 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikų – rasta 17 sukilėlių, iš viso, archeologų ir istorikų duomenimis, kalne galėjo būti palaidotas 21 sukilėlis, įskaitant jau, kaip manoma, rastus sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus.

Archeologai, vykdydami tyrimus, taip pat aptiko pastato liekanas – preliminariai nustatyta, jog jis statytas XVI amžiuje.

Baigti kalną tvarkyti svarstoma iki 2022 metų.