Gedimino kalno būklė išlieka stabiliai kritinė
Ge­di­mi­no kal­no būk­lė po žie­mos iš­lie­ka kri­ti­nė, bet sta­bi­li, pa­vo­jus dėl nuo­šliau­žų ky­la va­ka­ri­nio šlai­to pa­pė­dė­je bei ties pie­try­ti­nės gy­ny­bi­nės sie­nos da­li­mi, sa­ko kul­tū­ros vi­ce­mi­nis­tras Re­nal­das Au­gus­ti­na­vi­čius.

„Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Didžiausią pavojų keliantys sektoriai ar vietos yra sutvarkytos, ten pritaikytos visoms įmanomos šiuo metu priemonės. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos“, – žurnalistams trečiadienį sakė kultūros viceministras.

Pasak jo, iki sausio mėnesio rizikingiausių vietų buvo pakankamai daug, šiuo metu jos išlieka dvi: vakarinio šlaito apačia bei pietrytinio šlaito viršus, kur 1994–1996 metais atstatyta neautentiška gynybinė siena.

„Jei paklaustumėte, kas kelia didžiausią nerimą, kuri Gedimino kalno dalis, tai – vakarinio šlaito apačia, jo papėdė. Čia matome, kad yra tam tikri grunto įtrūkimai, kurie gali sudaryti prielaidas formuotis naujoms nuošliaužoms“, – sakė jis.

Pasak jo, žiemą buvo operatyviai reaguota į pastebėtas kalno deformacijas, „pritaikytos visos prevencinės priemonės“, o artimiausi darbai orientuoti į rizikingiausias vietas – vakarinio šlaito papėdė, kur turėtų būti pašalinta nuošliaužų grėsmė, t.y., kaip ir kituose šlaituose, suformuotos skalda užpildytos laiptuotos konstrukcijos – gabionai.

Viceministras priminė, kad silpniausios vietos buvo izoliuotos nuo kritulių, sutvirtinti Kunigaikščių rūmai, uždengta stoginė kalno aikštelėje, atstatytas lapkritį sugriuvęs pagrindinis kelias, pavojingiausiame Pietiniame šlaite stabilizuotos nuošliaužos, kaip ir kitose vietose, įrengti konstruktyviniai tinklai.

Pietrytinę sieną anksčiau svarstyta nugriauti. Anot R. Augustinavičiaus, vėlyvą pavasarį ar vasarą dar turėtų būti atlikti tyrimai, kurie padės atsakyti į šį klausimą, kol kas šios dalies gynybinės sienos pamatus numatyta sutvirtinti įgręžiant polius. Siena, pasak jo, šiuo metu atlieka ir paties kalno apsauginę funkciją, kadangi neleidžia kritulių vandeniui tekėti šlaitu ir sukelti gilesnę eroziją.

R. Augustinavičius patikino, kad kol kas kalnas turistams nebus atvertas, nes neįmanoma užtikrinti lankytojų saugumo, taip pat būtų sudėtinga atlikti kalno tvarkymo darbus.

Reaguodamas į mero Remigijaus Šimašiaus kritiką, jog kalno tvarkymo darbai atliekami per lėtai, jis patikino, kad nuo plano neatsiliekama ir visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020 metų antrojoje pusėje.

„Merui gal palinkėčiau operatyviau reaguoti, kai užsikemša vandeniu gatvės Vilniuje“, – pareiškė R. Augustinavičius.

Be kalno tvarkymo, ir toliau planuojama tęsti archeologinius tyrimus ieškant dar 4 čia palaidotų 1963–1964 metų sukilėlių palaikų, šiuo metu aptikta ir iškelta 17 palaikų, tarp jų, beveik neabejojama, – sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Pasak viceministro, kalno Šiaurės vakarinio šlaito tvarkymui per dvejus metus jau skirta apie 3 mln. eurų, ekstremalios situacijos sutvarkymui – apie 3 mln. eurų., šiemet rezervuota dar apie 7,5 mln. eurų, kurie numatyti aikštelės sutvarkymui, pietrytinio šlaito stabilizavimui.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės pernai gruodį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Ją žadama atšaukti, kai bus konstatuota, kad kalno gruntas nebetrūkinėja ir nebėra nuošliaužų pavojaus.