Gargždai kratysis tapatinimo su Klaipėda
Šį mė­ne­sį Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jų bus pra­šo­ma da­ly­vau­ti vi­suo­ti­nė­je apk­lau­so­je. Ji lems, ar Lie­tu­vos že­mė­la­py­je at­si­ras sa­vi­val­dy­bė nau­ju pa­va­di­ni­mu – Gargž­dų.

Keisti pavadinimą Klaipėdos rajono politikus paskatino Vyriausybės planai po poros metų naikinti vadinamąsias žiedines rajonų savivaldybes, juosiančias didelius miestus.

„Pavyzdžiui, Panevėžio, Kauno miestų ir rajonų savivaldybių administracijos yra Panevėžio, Kauno miestuose. Mūsų atvejis – išskirtinis: Klaipėdos miesto valdžia dirba uostamiestyje, o Klaipėdos rajono – jo centre Gargžduose. Jau pavargome būti tapatinami su Klaipėda, uostamiesčio specifika absoliučiai skiriasi nuo Klaipėdos rajono. Po gyventojų apklausos klausimą dėl savivaldybės pavadinimo keitimo svarstys rajono taryba. Jei bus priimtas sprendimas jį keisti, kreipsimės į Vyriausybę, Seimą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Pokyčiai mokesčių mokėtojams per kišenę smogtų esą nesmarkiai – iš biudžeto reikėtų skirti keliolika tūkstančių eurų.

Lįs iš šešėlio

Šešios iš 60 savivaldybių vadinamos žiedinėmis, nes yra išsidėsčiusios aplink didžiuosius miestus, kurių teritorinė konfigūracija paveldėta iš sovietinės rajonavimo sistemos. Anot Klaipėdos rajono politikų, tokia formuluotė nevisiškai teisinga, mat Klaipėdos rajono savivaldybė turi atskirą administracinį centrą Gargždus, todėl žiedinės savivaldybės sąvoka jai negali būti taikoma.

„Suprasčiau, jei Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, merija būtų pačioje Klaipėdoje, kuri sudaro atskirą savivaldybę. Manome, jog tikslinga pakeisti mūsų savivaldybės pavadinimą į Gargždų savivaldybę. Vienas motyvų – nuolatinės sąsajos su Klaipėdos miestu. Labai dažnai tenka susidurti su atvejais, kai prašant finansavimo ar derantis dėl investicijų Klaipėdos rajone mums atšaunama, kad uostamiestyje ir taip visko turime. Tačiau Klaipėdos rajonas – ne uostamiestis. Tai visiškai kitas administracinis vienetas. Ne miestas, o labiau kaimiškų vietovių teritorija, turinti pajūrio ruožą, nuostabų upių tinklą, Kuršių marių pakrantę, piliakalnius“, – kalbėjo S. Karbauskas.

Valdininkas tikino, kad dabar laukiama atsakymo iš merijos teisininkų. Jie paaiškins, kokios apklausos reikėsią.

„Tai bus arba oficiali gyventojų apklausa, kurios organizavimas aprašytas teisės aktuose, arba paprastesnė. Jei rengsime oficialią, joje privalės dalyvauti ne mažiau kaip 5 proc. rajone registruotų žmonių. Tada per seniūnijas būtų renkami gyventojų parašai. Kitu atveju organizuotume virtualią apklausą per savivaldybės interneto svetainę, socialinius tinklus. Jei matysime, kad gyventojai nori Gargždų savivaldybės pavadinimo, šį klausimą svarstysime taryboje“, – dėstė politikas.

Šiandien Gargžduose gyvena apie 15 tūkst. žmonių, visame Klaipėdos rajone – beveik 48 tūkstančiai.

Paklaustas, ar jau atlikti svarstomų pokyčių ekonominiai skaičiavimai, S. Karbauskas prisipažino, kad dar ne. „Gyventojai, manau, patirtų mažiausiai nepatogumų, nes dabar daugelis juridinių reikalų perkelti į elektroninę erdvę ir juos lengva koreguoti. Savivaldybės įstaigoms reikėtų pasikeisti iškabas, spaudus, įstatus. Tai būtų aktualu maždaug 56 įstaigoms. Visi šie pakeitimai galėtų kainuoti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, tačiau tikslius skaičius turėsime vėliau“, – teigė pokalbininkas.

Nuomonės skirsis

Klaipėdos rajono taryboje opozicijai atstovaujanti Audronė Balnionienė „Lietuvos žinioms“ situaciją pakomentavo nevienareikšmiškai.

„Gyventojų nuomonės tikrai išsiskirs. Tarkime, žmonės iš Kretingalės, Dituvos, Priekulės ir dirba, ir vaikus į darželius, mokyklas leidžia netoli esančioje Klaipėdoje. Jie tikrai nematys poreikio būti Gargždų, su kuriais niekaip nesusiję, o ne Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojais. Tačiau kitų vietovių žmonėms politikų pasiūlymas gali būti priimtinas. Kita vertus, jei vadinamoji žiedinė savivaldybė būtų naikinama, tai nebūtų gerai“, – svarstė politikė.

A. Balnionienė anksčiau dirbo Klaipėdos miesto taryboje, todėl tvirtino žinanti, kaip skiriasi abiejų municipalitetų prioritetai, politinės vizijos.

Poreikis pasivadinti Gargždų savivaldybe siejamas su noru pagaliau išgryninti savivaldybės tapatybę.

„Klaipėda yra uostamiestis, plėtojantis pramonę, ekonomiką, o Klaipėdos rajonas – labiau aktyvaus turizmo vieta. Be to, rajonas turi Gargždus, atskirą centrą. Būtų logiška, jei vadintųsi Gargždų savivaldybe, kaip yra Palangos savivaldybė, kuriai priklauso ir Šventoji. Tie rajonai – sovietinis reliktas, likęs nuo kolūkių kūrimo laikų. Jį reikėtų naikinti“, – pabrėžė A. Balnionienė.

Tą patį tikino ir S. Karbauskas. Jo manymu, sujungus Klaipėdos miestą ir rajoną kentėtų pastarojo gyventojai.

„Tarkime, sprendžiant, kur tiesti naują gatvę, klaipėdiečiai visada argumentuotų, kad jos labiau reikia uostamiesčiui, kuriame daugiau gyventojų, o ne rajonui. Galų gale mums ir rinkodaros sumetimais būtų naudinga persivadinti į Gargždų savivaldybę, nes įgytume aiškų identitetą, nebebūtume painiojami su Klaipėda“, – sakė savivaldybės administracijos vadovas.