Dviračių takai sostinėje: meras – giriasi, dviratininkai – priekaištauja
Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius mėgs­ta „Fa­ce­boo­ke“ gir­tis, o ypač – apie nau­jus dvi­ra­čių ta­kus. Ati­da­ry­da­mas Žvė­ry­ne, pa­lei Ne­ries pa­kran­tę ei­nan­tį nau­ją dvi­ra­čių ta­ką jis net su­grio­vė bu­ta­fo­ri­nę ka­la­dė­lių sie­ną. Bir­že­lio pra­džio­je me­ras sma­gi­no­si pa­skelb­da­mas, kad „bai­gė­me mo­der­niau­sio Bal­ti­jos ša­ly­se dvi­ra­čių ta­ko P. Vi­lei­šio gat­vė­je dar­bus.“ Vis dėl­to sos­ti­nės dvi­ra­ti­nin­kai tu­ri prie­kaiš­tų sa­vi­val­dy­bei, o prie to pri­si­de­da ir nuo­lat pa­si­kar­to­jan­tys ku­rio­zai – pie­ši­mai, per­pie­ši­mai tų pa­čių dvi­ra­čio ta­kų ir t.t.

Tarkim, praėjusią savaitę prieš „Kultūros naktį“ Islandijos gatvėje esantį dviračių taką žymintys stulpeliai buvo pašalinti, linijos nutrintos, o vėliau linijos dar kartą nupieštos bei sugrąžinti stulpeliai. T.y. dviračių takas buvo perpieštas N-tąjį kartą. Internautai stebėjosi, kiek galima perpiešinėti šį dviračių taką ir pokštavo, kad Islandijos gatvė – „pati nedraugiškiausia dviratininkams“.

Pėstiesiems skirta žvyruota danga, o dviračiams – asfaltas. Natūralu, kad dalis pėsčiųjų ar tėvų su vežimėliais lipa ant asfalto. Ilgainiui pėsčiųjų dalis turbūt išsidaužys ir pavirs smėlynu – tešlynu.

Susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto komandos vadovas Antonas Nikitinas LŽ sakė, kad dviračių takas Islandijos gatvėje savo vietą pakeitė tik antrąjį kartą. „Prieš keletą metų tako iš viso nebuvo, ir jis buvo įrengtas perkėlus parkingą į kitą gatvės pusę, taip užtikrinant galimybę dviračiu važiuoti abiem kryptimis, o vėliau, darant gatvę patrauklesne pėstiesiems ir dviratininkams, automobilių stovėjimo atsisakyta,“ – teigė Antonas Nikitinas.

Pasak jo, perpiešti dviračių taką nuspręsta pasikalbėjus su bendruomene, po balandžio pabaigoje vykusio viešo susitikimo, kurio metu buvo išgryninta galutinė koncepcija.

Susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto komandos vadovas Antonas Nikitinas taip pat pažymėjo, kad vien šiemet ketinama nutiesti ir atnaujinti apie 30 km dviračių takų visame mieste. Pernai įrengta ir atnaujinta apie 12 km, užpernai atnaujinti – daugiau nei 6 km.

„Dar niekada miestas nejudėjo tokiais tempais ir apimtimis gerindamas dviračių infrastruktūrą, kaip pastaruosius trejus metus“, – džiaugėsi savivaldybės atstovas.

Vis dėlto viešoje „Facebook“ grupėje „Vilniaus dviračių takų kuriozai“ netrūksta dviratininkų užfiksuotų problemų ir kuriozų – vidutiniškai per dieną ten paskelbiami 2 įrašai.

„Bendras vaizdas vis dar lieka liūdnas. Jeigu prie dviračių takų priskirti tik asfaltuotus ir atskirtus nuo pėsčiųjų, tai tų kilometrų labai labai nedaug“, – LŽ teigė dviratininkas entuziastas Edmundas Jankauskas.

Jis teigė pasigendantis kompleksinio požiūrio į infrastruktūrą: „Gatvės asfaltuojamos kartais dvigubai didesnio pločio nei reikia (kai remontuojama gatvė, ne naujai tiesiama). Po to pamatome, kad netelpa normalus dviračių takas.“

Kita vertus, Edmundas Jankauskas sutinka, kad pokyčiai akivaizdūs.

„Didžiausi pokyčiai įvyko mąstyme (perimta didelė dalis gerosios patirties iš olandų), taip pat finansavime (...) Iki šiol bene kiekvienas nutiestas takas turėdavo kokių nors nesąmonių: stulpų per vidurį, nutrūkimai ties stotelėmis ar pan. Net ir dabar tiesiamuose naujuose takuose kartais pasitaiko klaidų, tik jos nebe tokios didelės. Tad, kaip minėjau, jis keičiasi į gerą“, – tvirtino jis.

Jam antrino ir vienas iš aktyviausių grupės „Vilniaus dviračių takų kuriozai“ aktyvistų Marius Kučinskas. Pasak dviratininko, nauji projektai rengiami tinkamai ir savivaldybė atsižvelgia į dviratininkų pastabas, tačiau bėdų išlieka.

Vis dėlto, anot Mariaus Kučinsko, yra nemažai naujų projektų, kur dviratininkai tiesiog supriešinami su pėsčiaisiais.

„Štai Kalvarijų gatvėje prie „Lidl“ parduotuvės buvo palikta pusė metro dviračiams, pusė – pėstiesiems, o srautai milžiniški. Nežinau, koks šviesuolis tai projektavo. Kur matosi, kad netilps dviračių takas – geriau jo ir nedaryti. Svarbu, kad projektai būtų normaliai tvarkomi, kad nebebūtų tokių naujų bukų dviračių takų“, – teigė dviratininkas.

Jis paminėjo ir dar vieną panašų atvejį: „Pavyzdžiui – nauja Santaros gatvė. Vienoje pusėje beveik visą šaligatvį užima dviračių takas, nors ten dviračių eismo labai mažai. Plytelėmis klotoje pėsčiųjų dalyje – sustatyti apšvietimo stulpai. Savivaldybės nuomone ten yra „techninis šaligatvis“, kuriame pėsčiųjų išvis neturėtų būti. Rezultatas – pėstieji naudojasi dviračių taku. Panaši situacija su naujais takais Antakalnyje ir Žvėryne. Pėstiesiems skirta žvyruota danga, o dviračiams – asfaltas. Natūralu, kad dalis pėsčiųjų ar tėvų su vežimėliais lipa ant asfalto. Ilgainiui pėsčiųjų dalis turbūt išsidaužys ir pavirs smėlynu – tešlynu. Dar daugiau pėsčiųjų lips ant dviračių tako ir nebus dėl ko ant jų pykti.“

Didžiausia problema dviratininkas laiko tai, kad mieste nėra vientiso takų tinklo. „Kartais dvirtakis yra, bet juo nepatogu ar nesaugu naudotis dėl neišbaigtumo. Dvirtakių priežiūra galėtų būti geresnė. Kartais net ir vėlyvą pavasarį dvirtakyje galima pasijaust kaip prie jūros vien dėl smėlio ir druskos likučių. Pastaruoju metu lyg ir pagerėjo situacija dėl pridaužytų stiklų ar nulaužytų šakų, bet seniau tai buvo nemaža problema“, – LŽ teigė kitas sostinės dviratininkas-aktyvistas Mantas Masalskis.

Dviratininkas apibendrina, kad nors Vilnius neprilygsta Amsterdamui ar Kopenhagai, tačiau vertinant platesniame kontekste tikrai nėra blogai: „Deja, kai kur trūksta labai nedaug, kad situacija būtų iš esmės geresnė“. Iš dešimtbalės sistemos dviratininkas sistemą įvertino 7,5 balo.“

Pasiūlymų savivaldybei turintys Vilniaus dviratininkai pastebėję kokį nors kuriozą gatvėse apie šiuos gali pranešti puslapyje tvarkaumiesta.lt ir per programėlę „Tvarkau Vilnių“.