Dulkėtumą Klaipėdos uoste mažins Vakarų Europoje išbandytais metodais
Klai­pė­do­je nau­do­ja­mos to­kios pat ap­lin­kos tar­šą ma­ži­nan­čios me­džia­gos bei prie­mo­nės kaip ir di­džiau­siuo­se Eu­ro­pos bi­rių­jų kro­vi­nių ter­mi­na­luo­se. Tiek mū­sų ša­lies uos­ta­mies­čio, tiek Ro­ter­da­mo EMO ar Ams­ter­da­mo OBA ter­mi­na­luo­se lie­tui dul­kiant ga­li­ma iš­vys­ti be­si­dar­buo­jan­čias van­dens pa­tran­kas.

Pamatyti, kaip atrodo didžiausi ne tik Olandijos, bet ir Europos biriųjų krovinių terminalai, kaip Nyderlanduose kuriami produktai dulkėms „surišti“, Lietuvos žurnalistų grupė turėjo galimybę Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) surengtoje darbinėje išvykoje.

Olandijos terminalai dulkėtumui mažinti naudoja šalyje pagamintas apsaugos priemones.

Vieną didžiausių pasaulyje Roterdamo uostą vokiečiai vadina Vokietijos uostu, mat čia perkraunama daugiausia šiai šaliai skirtų krovinių. Vienas trečdalis visų krovinių į Roterdamą atplaukia arba išplaukia iš jo vidaus vandenimis, čia itin išvystytas vidaus vandenų transportas.

Maždaug 15 km nuo Roterdamo nutolęs EMO yra didžiausias Europos biriųjų krovinių terminalas, išsidėstęs 140 ha plote ir galintis priimti didžiausius, iki 400 tūkst. t krovinį gabenančius laivus. EMO teritorijoje galima saugoti iki 7 mln. t biriųjų krovinių. 2017 metais čia jų perkrauta 25,4 mln. t , o metinis pajėgumas siekia 42 mln. tonas.

Antrasis pagal dydį Amsterdamo terminalas OBA per metus perkrauna apie 20 mln. tonų biriųjų produktų. Jame yra apie 700 tūkst. kv. m ploto atvirų sandėliavimo aikštelių ir apie 148 tūkst. kub. m uždengtų sandėlių. Olandijos terminalai dulkėtumui mažinti naudoja šalyje pagamintas apsaugos priemones.

Olandų kompanija „DBD Global“ beveik 20 metų gamina celiuliozės granules, kurios tirpinamos vandenyje, o gautas skystis specialia įranga purškiamas ant biriųjų produktų. / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

EMO kaimynystėje įsikūręs pirmasis, dar 1993 metais automatizuotas konteinerių terminalas. Būtent ši aplinkybė ir verčia EMO taikyti visas įmanomas dulkėtumą mažinančias medžiagas bei priemones. Netoliese veikia ir kompanija „DBD Global“. Jos produktai dulkėtumui mažinti tiekiami EMO bei OBA terminalams. Bendrovė jau 19 metų gamina celiuliozės granules, kurios tirpinamos vandenyje, o gautas skystis specialia įranga purškiamas ant biriųjų produktų krūvų. „DBD Global“ generalinis direktorius Jacobas den Bakkeris pasakojo, kad šia priemone naudojasi ne tik Olandijos terminalai, bendrovė turi klientų visame pasaulyje.

Biriuosius krovinius užpurškia specialiu skysčiu

KLASCO „DBD Global“ susirado praėjusių metų pabaigoje, kai sužinojo, kad teks pasiruošti anglių krovai, ir šios bendrovės gaminamo produkto bandomąjį kiekį įsigijo gegužę. Neseniai klaipėdiečiai nusipirko ir antrąją 24 tonų partiją. Celiuliozės granulės uostamiestyje naudojamos anglių ir naftos kokso kroviniams šiaurinėje uosto dalyje užpurkšti.

Neseniai KLASCO tapo viena pirmųjų klienčių užsienyje kiek vėliau pradėjusioje veikti panašaus profilio „Wuvio“ bendrovėje. Ji gamina visiškai skystą bespalvę arba spalvotą priemonę krakmolo pagrindu, taip pat skiedžiamą vandeniu. Šios įmonės direktorius Marckas Hagenas pabrėžė, kad „Wuvio“ produktai yra visiškai biologiškai skaidūs. M. Hagenas akcentavo, kad įmonei rūpi ne tik aplinkosauga ir taršos mažinimas, bet ir klientų krovinio apsauga. Pavyzdžiui, kraunant ir laikant biokurą, apie 8 proc. bendro jo kiekio išdulka, o fosfatų – net iki 20 procentų.

„DBD Global“ generalinis direktorius Jacobas den Bakkeris teigė, kad įmonės gaminamas granules taršai mažinti naudoja ne tik Olandijos terminalai, bet ir klientai visame pasaulyje. / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Šiuo metu KLASCO terminale daugiausia dirbama su bespalviu skystu „Wuvio“ produktu, jis naudojamas naftos kokso krūvoms padengti. Generalinis direktorius Vytautas Kaunas pasidžiaugė, kad vienas iš klientų leido naudoti ir žalios spalvos priemonę.

Apsaugos priemonių ieško daugelyje terminalų

„Visos Olandijoje gaminamos priemonės yra efektyvios, tačiau kompanijos „DBD Global“ siūlomos celiuliozės granulės yra šiek tiek jautresnės lietui. Be to, „Wuvio“ produktas, kurio gamybai naudojamas krakmolas, yra šiek tiek lengviau paruošiamas naudoti. Kokią priemonę taikyti, pasirenka klientas, atsižvelgdamas į jos cheminę sudėtį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Kaunas.

„Wuvio“ produktai gali būti įvairių spalvų, o jas suteikia mineralai. „Gamintojai teigia pastebintys, kad visuomenei priimtinesnis yra spalvotas produktas, nes akivaizdžiai matoma, kad imtasi priemonių dulkėtumui mažinti. Tačiau ir čia nulemia kliento pasirinkimas“, – aiškino V. Kaunas.

Nors Olandija turi ilgametę darbo su biriaisiais kroviniais patirtį ir teigiama, kad su dulkėtumu kovoja labiau nei Vokietija, klaipėdiečiai neapsiriboja šios šalies siūlomais produktais, dairomasi ir į kitas rinkas, susipažįstama, kas naudojama kituose terminaluose.

Roterdame veikiančios įmonės, uostas ir miestas sugyvena taikiai. / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Siekdama sumažinti dulkėtumą, KLASCO planuoja įsigyti daugiau vandens patrankų, o iškrovos zonose – statyti papildomas apsaugines sieneles. V. Kaunas pabrėžė, kad KLASCO taiko ne tik technines, bet ir infrastruktūrines dulkėtumą mažinančias priemones. Generalinio direktoriaus žodžiais, uosto direkcija yra pastačiusi stotelę, matuojančią dulkių kiekį aplinkoje. „Krovos darbai organizuojami atsižvelgiant į stotelės duomenis. Nors reikalaujama matuoti paros vidutinę normą, mes atsižvelgiame ir į momentinį dulkėtumą. Jei jis pradeda kilti, ir nesvarbu, kad iki didžiausios leidžiamos reikšmės dar toli, imame ieškoti priežasties ir ją šalinti“, – tvirtino pašnekovas.

Netrukus KLASCO pasirašys sutartį su Klaipėdos universitetu, kurio mokslininkai atliks dulkių monitoringą – ne tik matuos, bet ir nagrinės, kokio pobūdžio yra dulkės, kas jas sudaro. „Uosto direkcija baigia statyti 10 ir 11 krantines, ties kuriomis mes išplėsime sandėliavimo plotus, nugriovę esamą sandėlį, ir stengsimės mažinti rietuvių aukštį. Tam numatyta skirti apie 2 mln. eurų“, – vardijo generalinis direktorius.