Dovana – istorinis laiškas: perskaitykite, ką rašė kunigaikštis Gediminas!
Vil­nius 695 me­tų pro­ga do­va­no­ja mies­to gy­ven­to­jams ir sve­čiams is­to­ri­nį  Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no laiš­ką, par­ašy­tą 1323 me­tų sau­sio 25 die­ną. Ja­me pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas Vil­nius.

Šiuo laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

„Šis laiškas itin svarbus, nes tai pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtas Vilnius. Parodoje eksponuojamas Gedimino laiškas lotynų kalba, atvežtas iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo Rygoje“, – teigiama galerijos pranešime.

Pasak parodos kuratoriaus Remigijaus Černiaus, tai nėra pačio Gedimino laiško originalas, tai nuorašas, darytas tais pačiais 1323 metais.

„Laiško originalo nėra matęs nė vienas istorikas. Matyt, jis nėra išlikęs. Tačiau tuomet galiojo tokia sistema, kad gavęs laišką, miestas turėjo padaryti jo nuorašą ir pakabinti ant bažnyčios durų, kad su juo susipažintų miestiečiai, o originalą išsiųsti toliau“, – BNS pasakojo R. Černius.

Vilniuje iki kovo 20 dienos bus eksponuojama laiško kopija, daryta Rygoje.

Anot R. Černiaus, mokytojai kviečiami prie šio laiško vesti istorijos pamokas. Pirmoji pamoka suplanuota jau ketvirtadienio rytą.

Vilniaus paveikslų galerijoje surengta paroda „Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui“ yra skirta Vilniaus miesto gimtadieniui.

Sausio 25-ąją Vilniui sukanka 695-eri metai.

Numatoma kasmet Vilniaus paveikslų galerijoje per miesto gimtadienio šventę pristatyti išskirtinės svarbos kultūros vertybę iš Europos šalių institucijų fondų, aktualią Lietuvos ir Vilniaus istorijai.

Vilnius, Gediminas visiems krikščionims

Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir moterims, ypač teikiant pirmenybę ypatingiems Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno miestams ir kitiems iki pat Romos (13), Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis, garbės ir malonės patvarumo sveikindamas [linki]. Šiuo [raštu] pareiškiame tiek esantiems, nesantiems, tiek būsimiems skaitytojams, kad išsiuntėme mūsų pasiuntinį su mūsų laišku Apaštališkajam Viešpačiui ir Švenčiausiajam mūsų Tėvui dėl katalikų tikėjimo priėmimo. Jo atsakymą žinome ir jo legatų kiekvieną dieną nekantriai laukiame(14), o jeigu jie pas jus atvyktų, padėkite jiems pagarbiai siųsdami juos toliau pas mus. Nes norime gauti tokią paslaugą panašiu arba svarbesniu atveju, kadangi ką tik gera padarysite jiems, pažinsite, kad mums taip padarėte. Nes viso to, ką Švenčiausiajam Tėvui ir mūsų Viešpačiui aukščiausiajam dvasininkui surašėme, sieksime Dievo šlovei ir Šventosios bažnyčios garbei tvirtai laikytis, bažnyčias statyti, kaip jau esame padarę: žinokite, kad vieną [bažnyčią] pamokslininkų ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje. O dvi – mažųjų ordinui: vieną minėtame mūsų Vilniaus mieste(15), kitą – Naugarduke(16). Pastarąją Prūsijos kryžiaus nešėjai sudegino, siekdami krikščionybę sunaikinti ir mažuosius brolius išvaryti iš mūsų žemės (17); šiais metais Visagalio Dievo ir jo gimdytojos Mergelės Marijos, ir palaimintojo Pranciškaus garbei liepėme vėl atstatyti, kad tie broliai nuolatos didintų Kristaus šlovę mūsų naudai ir išganingai sūnų ir mūsų žmonų, ir taip pat visų, tikrą Dievą Jėzų Kristų garbinančių, apsaugai. [Kviečiame] vyskupus, kunigus, bet kurio šventimo dvasininkus, kurių tik gyvenimas nėra ydingas, kaip tų, kurie vienuolijas stato ir paima gerųjų žmonių aukas, ir tada [vienuolijas] parduoda(18), ir patvirtina evangelijos posakį: „O jūs padarėte plėšikų lindynę“, tokius išskiriame, nes jų draugystė nebus mums maloni. Be to, atveriame [mūsų] žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui: kariams (riteriams), ginklanešiams, pirkliams, valstiečiams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, smuklininkams, bet kokiems amatininkams. Visiems šiems išvardytiems – kiekvienam pagal jo rangą – norime žemę padalyti. Tie, kurie norėtų atvykti kaip žemdirbiai, dešimt metų tedirba mūsų žemę be mokesčio. Pirkliai teįvažiuoja ir teišvažiuoja be mokesčio bei muito ir laisvai, pašalinus bet kokias kliūtis. Karius ir ginklanešius, jei norėtų pasilikti, aprūpinsiu daiktais ir nuosavybe, kaip dera. Paprasta liaudis tikrai tegu džiaugiasi Rygos miesto pilietine teise, jei, mums pasitarus su išmintingaisiais, nebus tada išrasta geresnės. Kas tik nepaisys nurodymų ir trukdys tiems, kurie atvyksta teirautis minėtais reikalais, labai mus apsunkins, tesužino, kad iš tiesų trukdys ne jiems, bet mūsų karališkajai didenybei. Nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi. Kad tai pasiliktų nepakeista, pridėjome mūsų antspaudą prie šio rašto kaip paliudijimą ir apsaugą. Duota, nuodugniai apsvarsčius, mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Švento apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną. Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas(19), ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo. Melskite Dievo už mus.

13 Šis miestų sąrašas platesnis už gegužės mėn. laiškuose pateiktą miestų sąrašą. „Usque Romam“ skamba keistai, nes tuo metu (nuo 1305 m.) popiežiai jau praktiškai (nors neoficialiai) rezidavo Avinjone, o Gediminas žinojo, kur popiežius gyvena. Nėra duomenų apie Romos ir Pabaltijo prekybos ryšius. XIV a. rusų šaltiniuose frazė „daže do Rima“ reiškė „iki pasaulio galo“.

14 Ši pastaba sukėlė ilgametį bevaisį ginčą dėl šių tekstų autentiškumo, nes nėra įrodymų, jog popiežius būtų parašęs laišką Gediminui tarp 1317 m. ir 1324 m. Ne visi atsakymai į paklausimą buvo pateikiami raštu. Dėl žodžių formos pontifice bei patre (casus ablativus) vietoj teisingos galūnės – i (casus dativus) svarbu atsiminti, kaip viduramžiais buvo rengiami tekstai – diktuojami tam, kuris rašė, o ne tyliai kopijuojami iš rankraščio, tokiu atveju panašios gramatinės klaidos parodo ne tiek kalbos mokėjimą, kiek diktuojančio žmogaus akcentą.

15 Mūsų Vilniaus miestas – valdovo miestas. Jo nereikėtų laikyti sostine, vieninteliu valdžios centru. LDK, kaip ir kitose šalyse, buvo keletas vietų, kur rinkdavosi valdovas su dvaru (svita): Vilnius, Trakai, Naugardukas, vėliau – Gardinas arba Luckas.

16 Naugardukas, o ne Didysis Naugardas. Pirmasis teksto leidėjas Dreyeris klaidingai tarė, kad čia minimas didysis rusų prekybos centras. Dėl to leidėjai suabejojo teksto autentiškumu.

17 fratrum min. exstirpationem – verta atkreipti dėmesį, kaip Gediminas pynė pranciškonų skundą į rygiečių kaltinimus Ordinui. Ordino metodams ideologiškai prieštaravo ir kiti pranciškonų autoriai, pavyzdžiui, Oksfordo teologas Rogeris Baconas (Rodžeris Beikonas).

18 Čia greičiau kaltinami Vokiečių ordino broliai negu cistersai. Pastarieji 1305 m. Ordinui pardavė Daugavgryvos vienuolyną. Vėliau Prūsijos cistersai prisijungė prie Vokiečių ordino brolių, skundė Gediminą popiežiui. XIV a. pr. tiek Vakarų, tiek Rytų bažnyčiose virė arši kova su simonija, t. y. su Šventosios Dvasios dovanų (ypač klierikų dvasinio patarnavimo) prekyba.

19 Bažnyčios durys buvo efektyvi reklamos bei informacijos vieta (žinomiausias pavyzdys – Martyno Liuterio tezių paskelbimas). Gediminas taip pat siekia pasinaudoti aktyviai miestuose pamokslaujančių ordinų vienuolių paslaugomis.