Buvusiai sinagogai ieškoma pirkėjų
Kė­dai­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė par­duo­da į vals­ty­bės sau­go­mų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą įtrauk­tą Šė­tos si­na­go­gą. Vi­si anks­tes­ni auk­cio­nai pa­ty­rė ne­sėk­mę, nors ta­da pa­sta­tas ne­tu­rė­jo ypa­tin­gos ap­sau­gos sta­tu­so.

Kultūros paveldo departamento (KPD) duomenimis, tarpukariu Lietuvoje būta per 500 sinagogų, iš kurių iki šių dienų išliko vos 90. Viena jų – Kėdainių rajono Šėtos sinagoga. Šimtametis pastatas pagal paskirtį naudotas apie 40 metų. Tačiau ir per tą laiką jis buvo niokojamas karo bei gaisro. Per Antrąjį pasaulinį karą naciams iššaudžius Šėtos žydus, jų maldos ir susibūrimų vietoje buvo įkurta mokykla. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sinagogoje svarstyta įkurti policijos nuovadą, pastatas pradėtas rekonstruoti.

Tačiau pareigūnai jame taip ir neįsikūrė. Tada į sinagogą buvo nusitaikę ir jos langus ėmė daužyti vandalai, o niekam nebereikalingą statinį Kėdainių rajono savivaldybė ėmėsi pardavinėti. Sinagogos pardavimo aukcionas paskelbtas ir šiuo metu. 760 kvadratinių metrų statinio, juosiamo 14 arų žemės sklypo, pradinė kaina – 5 tūkst. eurų.

Ne pirma sinagoga

Šėtos sinagoga pastatyta XX amžiaus pradžioje (tikslūs statybos metai nežinomi, manoma, kad ji galėjo iškilti 1905 metais). Žinoma, kad statant sinagogą Šėtoje gyveno iki 1200 žydų. Sinagoga buvo skirta judėjų religinėms apeigoms, studijoms, bendruomenės susirinkimams. Beje, ši sinagoga buvo ne pirma, pastatyta Šėtoje. Lietuvos valstybės istorijos archyvo senųjų aktų knygose išlikę liudijimų, kad Šėtoje gyvenusiems žydams teisę statyti sinagogą 1766 metais buvo suteikęs Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Netrukus žydų maldos namai ir buvo pastatyti, bet per 1878 metų gaisrą sudegė.

Dabartinę Šėtos sinagogą, pastatytą toje pat vietoje, kur būta senosios, suprojektavo architektas Nikolajus Andrejevas. Pusė sinagogos statinio buvo sudaryta iš dviejų dalių (viena pastato dalis buvo skirta vyrų susibūrimams, kita – moterų), sinagogoje veikė ir mokykla. Tačiau šis originalios konstrukcijos pastatas buvo apgadintas per Pirmąjį pasaulinį karą, o jį atstatant Šėtos sinagogos atskiros dalys buvo sujungtos, tad pastatas įgavo įprastą formą.

Valstybės saugoma

Šėtos seniūnė Danutė Mykolaitienė pasakojo, kad apžiūrėti Šėtos sinagogos atvyksta nemažai lankytojų, ja domisi žydų tautybės atstovai. Su jais tariamasi, kas galėtų kurtis šiame pastate. „Tačiau įsigyti sinagogos dar niekas nepanoro“, – sakė seniūnė.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog vasario 18–21 dienomis vyksiantis aukcionas, kuriame bus bandoma parduoti Šėtos sinagogą, – ne pirmas. Pasak jos, pirmąkart toks aukcionas buvo surengtas 2016 metų spalį, paskui būta dar kelių bandymų, bet norinčiųjų pirkti sinagogą taip ir neatsirado.

„Kai 2016-aisiais skelbėme pirmąjį Šėtos sinagogos aukcioną, tai buvo paprastas statinys. 2017 metų vasarą sinagoga buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o 2018-ųjų gruodį jai buvo suteiktas valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas“, – sakė A. Naujalienė. Ji pabrėžė, jog tai reiškia, kad atkuriant sinagogos pastatą bus reikalaujama griežtai laikytis visų statybos reikalavimų, keliamų kultūros paveldo objektams.