Bendradarbiavimas – dar tik vizijose
Iki 2020 me­tų Lie­tu­vo­je ne ma­žiau kaip 15 proc. vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų tei­kia­mų vie­šų­jų pa­slau­gų tu­ri bū­ti per­duo­ta so­cia­li­niams par­tne­riams – ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms (NVO).

Viena iš sąlygų tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare yra ta, kad Lietuva turėtų siekti, jog po kiek daugiau nei pusantrų metų viešųjų paslaugų pirkimas iš nevyriausybinininkų sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visų savivaldybės teikiamų paslaugų. Tačiau dar ne visos merijos pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti.

Elena Urbonienė: „Deja, dar ne visos merijos suprato, kad žmones regionuose galima išlaikyti ne vien atlyginimais, bet ir socialinių paslaugų plėtra.“

Apie ateitį negalvoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Šakių vaikų globos namų direktoriaus Virginijaus Kelerto paprašė paaiškinti, kokias paslaugas jie ketina teikti po 2020 metų, kai vaikų globos namai esą bus uždaryti.

„Tačiau mes patys, t. y. nevyriausybinė organizacija, negalime nuspręsti, kokias paslaugas ateityje teiksime, nes nežinome, kokia bus jų paklausa. Tai išsiaiškinti – savivaldybės reikalas“, – teigė V. Kelertas. Pasak jo, socialinė sritis Lietuvoje nuolat kinta ir reikalauja greito reagavimo bei veikimo. Svarbiausia, kad vos prieš keletą metų pastatyti statiniai būtų naudojami visuomenes poreikiams. Tai galėtų būti savarankiško gyvenimo namai vyresnio amžiaus žmonėms arba turintiesiems negalią.

„Paslaugų, kurių mums reikėtų ir kurių šiuo metu niekas neteiktų, dabar nėra, o kas bus po daugiau kaip pusantrų metų, sunku prognozuoti“, – tikino ir Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė.

Skirtingi požiūriai

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė pabrėžė, kad nemažoje dalyje Europos Sąjungos šalių vyriausybės, savivaldybės iš nevyriausybinių organizacijų seniai perka socialines paslaugas, nes jos kur kas geriau žino savo bendruomenės poreikius, kokių paslaugų iš tiesų joms reikia. Deja, Lietuvoje to dar nėra.

„Mūsų savivaldybės yra labai skirtingos. Vienos jų palaiko puikius santykius su NVO, o kitur požiūris į jas – labai apsimestinis“, – „Lietuvos žinioms“ teigė apie 200 nedidelių nevyriausybinių organizacijų vienijančios konfederacijos direktorė. Pasak E. Urbonienės, važinėjant po savivaldybes tenka išgirsti merijų atstovų teiginius, kad jų savivaldybėse nėra NVO, kurios teiktų socialines paslaugas. Esą pačios savivaldybės yra įkūrusios tokias paslaugas teikiančias savo įstaigas. Ir visai nesvarbu, kad ta įstaiga – tik rajono centre, o paslaugų gyventojams reikia ir už 20 ar 30 kilometrų nuo rajono centro nutolusiose vietovėse.

„Daug kas daroma vien dėl „varnelės“, negalvojant apie žmones, kuriems reikia tų socialinių paslaugų. Tik pradėjus atviriau kalbėtis su gyventojais paaiškėja, kad socialinių parterių esama, tik jie (ypač vaikų dienos centrai) verčiasi labai sunkiai. Savivaldybės, deja, jų nenori matyti“, – tvirtino E. Urbonienė. Tiesa, anot jos, pastaruoju metu matoma nauja tendencija – savivaldybės, iš kurių išvažiavo labai daug žmonių ir liko apie 10 tūkst. gyventojų, jau desperatiškai bando ieškoti būdų, kaip juos išlaikyti. Kaip pažymi E. Urbonienė, deja, dar ne visos merijos suprato, kad žmones regionuose galima išlaikyti ne vien atlyginimais, bet ir socialinių paslaugų plėtra.

Bandys padėti

Beje, kovą Lietuvoje pradėti rengti mokymai-kūrybinės dirbtuvės, kurių tema – glaudesnio bendradarbiavimo tarp merijų ir NVO siekis. Tam pasitelkta moderni kūrybinių idėjų inicijavimo „Dizaino mąstysenos“ metodika.

Mokymus inicijavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Pasak LSA patarėjos Europos Sąjungos tarptautinių ryšių ir programų klausimais Modestos Kairytės, pirmieji mokymai jau vyko Trakų rajone. „Jų metu siekėme sukurti alternatyvas vaikų globos institucijoms. Ateityje jos užtikrintų, kad vaikai augtų mylinčiose ir saugiose šeimose. Norime, kad tokių mokymų metu savivaldybės ir jų socialiniai partneriai ne tik geriau susipažintų su vykdoma socialinės srities veikla, bet ir suderintų savo darbus bei tikslus“, – aiškino M. Kairytė. Tokie mokymai, kuriuos remia Britų taryba, taip pat bus surengti Alytuje, Akmenėje, Rietave.

youtube.com nuotrauka

Merijos kito kelio neturi

NVO duomenimis, kai kuriose savivaldybėse iš NVO perkamos socialinės paslaugos sudaro iki 1 proc. visų perkamų socialinių paslaugų. SADM Bendruomenių reikalų skyriaus vedėja Aurelija Mineikaitė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Vyriausybės priemonių plane numatyta priemonė „Laipsniškas viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms“. „Svarstoma, kad dalis konkursinių priemonių kaip paslaugos galėtų būti perduotos savivaldybėms su tam tikru lėšų krepšeliu. Pirmiausia galima pradėti nuo vaikų dienos centrų“, – tvirtino SADM valdininkė.

Nuostata, kad iki 2020 metų Lietuvoje ne mažiau kaip 15 proc. valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamų viešųjų paslaugų turi būti perduota socialiniams partneriams – NVO – atsirado po EBPO atliktos viešojo valdymo stebėsenos. Be to, ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje numatytas uždavinys gerinti paslaugų kokybę ir kuo aktyviau į tai įtraukti visuomenę. „Savivaldybėse teiktos paslaugos, kurias jos perdavė vietos bendruomenėms, nevyriausybiniam ar privačiam sektoriui, 2020 metais turi sudaryti 15 proc., tai bus nustatoma Vidaus reikalų ministerijos tyrimu“, – pabrėžė SADM Bendruomenių reikalų skyriaus vedėja.