Baigtas statyti Kryžkalnio memorialas
Ku­ni­go, par­ti­za­no, Lie­tu­vos pa­sip­rie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mo da­ly­vio Al­fon­so Sva­rins­ko su­ma­ny­tas ir ant Kryž­kal­nio kal­vos de­šimt­me­tį sta­ty­tas me­mo­ria­las, skir­tas Kęs­tu­čio apy­gar­dos par­ti­za­nams, bus ati­deng­tas lap­kri­čio 25-ąją.

Kryžkalnyje, kelių, vedančių iš Kauno į Klaipėdą ir iš Rygos į Karaliaučių, sankirtoje, vakarais ir naktimis jau iš tolo šviečia partizanų atminimui skirtos koplyčios 19 metrų aukščio kryžius, apšviesta ir pati koplyčia bei į ją vedantys laiptai. Koplyčia pravažiuojančiųjų dėmesį traukia ir dieną, į ją nutiestais laiptais kopia žmonės. „Džiaugiuosi, kad pagaliau įgyvendinome legendiniu vadinamo kunigo A. Svarinsko idėją įamžindami Žemaitijoje veikusios Kęstučio apygardos partizanus, kurių gretose kovojo ir jis pats“, – teigė Kryžkalnio memorialo kūrėja architektė Virginija Bakšienė.

Memorialas ir dieną, ir naktį traukia keliaujančiųjų pro Kryžkalnį žvilgsnius.

Įamžinti 1137 kovotojai

Ką tik baigtą statyti Kryžkalnio memorialą nuo šiol prižiūrės Raseinių rajono savivaldybės administracija. Informuojama, kad galimybė baigti dar 2007-aisiais pradėtas memorialo statybas atsirado šiemet, iš valstybės biudžeto papildomai skyrus 300 tūkst. eurų. Raseinių rajono savivaldybė taip pat prisidėjo 84 tūkst. litų. Skyrus lėšų, baigta įrengti ant Kryžkalnio kalvos jau anksčiau pastatyta 15 metrų aukščio koplyčia su 19 metrų nerūdijančio plieno kryžiumi. Taip pat nutiestas į kalvos viršų vedantis kelias, skirtas neįgaliesiems, įrengti laiptai, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta aplinka. Greta koplyčios sumontuotos plokštės, o ant jų pritvirtintos lentelės su iškaltais Kęstučio apygardos partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais. Koplyčia pastatyta sklype, kurį iš aukotojų surinktomis lėšomis pirko kunigas A. Svarinskas.

Ant dešimties plokščių pritvirtintos lentelės su iškaltomis Kęstučio apygardos 1137 partizanų pavardėmis. / raseiniai.lt nuotrauka

Architektė V. Bakšienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad memorialas ir dieną, ir naktį traukia keliaujančiųjų pro Kryžkalnį žvilgsnius. „Keliautojai sustoja ir kopia laiptais apžiūrėti memorialo“, – sakė ji ir priminė, kad ant dešimties plokščių pritvirtintos lentelės su iškaltomis Kęstučio apygardos 1137 partizanų pavardėmis. Būtent tiek kovotojų pavardžių pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Koplyčioje yra skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta kunigo A. Svarinsko skulptūra, o ant sienų – partizanų šūkis, partizaniškoji malda, Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Koplyčioje įmontuoti septyni varpai, jais skambinti galės visi, kas aplankys šią vietą. Daugybės rėmėjų, prisidėjusių prie koplyčios statybų, pavardės surašytos popieriuje, sudėta į kapsulę, ji užkasta koplyčios prieigose. Iškalti pagrindinių rėmėjų vardai bus matomi visiems.

Didžiulis istorikų darbas

„Man itin didelį įspūdį daro koplyčioje esanti kunigo A. Svarinsko skulptūra. Girdėjau pastabų, esą kunigas nedidelėje koplyčios erdvėje atrodo tarsi įkalintas. Tačiau toks jo „įkalinimas“ juk ir atspindi realybę, nes jis kalėjo visus 20 metų“, – sakė V. Bakšienė. Beje, koplyčia taip pat papuošta nedideliais varpeliais, liaudies akcentu – šiaudų sodu.

Kryžkalnio koplyčioje – skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta monsinjoro Alfonso Svarinsko skulptūra. / Stasio Bružo nuotrauka.

LGGRTC Memorialinio departamento Memorialinio ir ekspertizės skyriaus vyriausioji istorikė Dalia Urbonienė pažymėjo, kad surinkti partizanų pavardes, jas sutikslinti, taip pat nustatyti, kokios buvo kovotojų pareigos vykstant pasipriešinimo kovai – neabejotinai didžiulis ir itin atsakingas darbas. Daugiausia istorinės medžiagos rengiant duomenis apie partizanus rasta Lietuvos ypatingajame archyve saugomose vadinamosiose operatyvinėse bylose. Tačiau vien šių bylų nepakako, teko ieškoti ir kitokios istorinės medžiagos. „Noriu pabrėžti, kad KGB, NKVD darbuotojai, tarp kurių daugelis buvo kitataučiai, dažnai iškraipydavo, neteisingai užrašydavo lietuviškus asmenvardžius, ir apskritai jų pateikti duomenys ne visada tikslūs“, – aiškino D. Urbonienė. Todėl minėtų bylų duomenis istorikams teko lyginti su 1942-aisiais vykusio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis.

„Jei tik mūsų pateiktoje medžiagoje atsirasdavo koks nors netikslumas, sulaukdavome didžiulio ažiotažo. Tačiau tikimės, kad visos Kęstučio apygardos 1137 partizanų pavardės, jų slapyvardžiai įrašyti teisingai“, – vylėsi istorikė. Kryžkalnio memorialą stačiusios UAB „Projektas Karma“ projektų vadovas Stasys Bružas teigė, kad statybininkai taip pat dirbę itin atsakingai. „Jautėme atsakomybę ir dėl to, kad statome memorialą, kurio sumanytojas yra garsus dvasininkas A. Svarinskas. Suvokėme, kad tęsiame jo pradėtus darbus, įamžiname kovotojus už Lietuvos laisvę“, – sakė S. Bružas. Anot jo, Kryžkalnio memorialas puikiai matomas iš tolo, o į jį užkopus taip pat atsiveria gražūs vaizdai. „Tai neabejotinai bus gausiai žmonių lankoma vieta“, – tikino statybos projektų vadovas.